Van De Veno save vertas atskiro epizodo.

Stebėsiu ir aš antrą finalą. Tik nesutiksiu su nupiešta pabaiga, Maguire kaip lazda, du kartus iššauti negali.
Jeigu Kane pagaliau sugebėjo lėkštę į viršų kelti, gali ir Spurs.

Sekantis Eintrachtas, bus sunku.
O kalbant apie vakarykštes rungtynes, siūlyčiau Odoberto nesudievinti, tiesiog bičiukas atsidūrė ten kur ir turėjo būti abu kartus.
Du pirmi įvarčiai pasiekti po AZ grubių klaidų, tik trečiasis krito suorganizavus greitą ataką.
Analogiška situacija kai AZ įmušė, kliurka iš Bergwalio ir to paties Odoberto.
Spurs gynyba antrame kėlinyje neblizgėjo, turėjo kelis šansus AZ paverst viską aukštyn kojom.
Vidury viskas gana stabiliai, tik kas krenta į akį, tai kad ir koks perspektyvus ar geras yra Bergwallis, bet tas jo jaunatviškas maksimalizmas, prasižengt rizikingai ir paskui diskutuot su teisėju varo nereikalingą stresą.
Priekyje pusė bėdos, gaila, Solanke niekaip neatranda dar saves, arba negauna patogių kamuolių iš kraštų.
Smagu, kad sąskaitą atsidarė tas pats Odobertas, bičiukas greitas, techniškas, reik manyt dar augs į gerąją pusę.

Vakarykštis futbolas geras akiai.
Žodis Gynyba buvo išbrauktas iš strategijos tiek pas Spurs, tiek pas Romą.
Galėjo mačas baigtis į bet kurią pusę.
Kadangi čia Spurs pokalbių kambarėlis, tai pora akcentų:
Labai geros kontratakos, gaila finishingas labai šlubuoja. Tiek progų neišnaudot, reikia irgi sugebėti.
Son, Jonhnson, praktiškai smūgiavo į tuščius vartus, bet pataikė į stadiono stogdengį.
Kulu vakar buvo nerealus, viską ką jis darė buvo cool, brazilas iš Stokholmo.
Gynyboje Davies ir Dragusin nebuvo tobulas pasirinkimas, plius Forsteris paskutinė viltis, tikrai neįkvepė. Todėl gavosi kas gavosi.
Teigiamai labai nuteikė Gray, neblogai bičas sujudėjo, manau laikui bėgant pasitikėjimo pagautas, dar parodys ką sugeba. Potencialo per akis.
O šiaip labai trūksta komandai tos ramybės, nes pirmaujant galima pastrateguot kažkiek kitaip, numušti tempą, ar pereiti į labiau pozicinį. Kažkodėl mintis šmėstelejo, kad tokiose situacijose Hojbergas būtų buvęs idelus variantas antrame kėlinyje.

Neatsimenu kada būčiau buvęs matęs tiek daug itin pavojingų smūgių į Spurs vartus. Sunku suprast kaip Osimhenas, toks puolėjas sugebėjo tiek pramazinti.
Kalbant apie Spurs, vakarų fronte nieko naujo, bench žaidėjai nelabai tempia tą lygį, gal susižaidimo stoka, gal jaunystė, o gal didelė baimė žaisti, afigeną atmosferą kuriančioje turkų tvirtovėje.
1 kėlinys turbūt išvis be komentarų apart kelių niuansų: jaunuolio įvartis, po kurio užaugo dideli sparnai, bet finale teko su raudona keliauti į dušą. Dėl Madisono irgi tampa aiškiau, kodėl jo neima ENG rinktinę. Su visa pagarba Forsteriui, bet net ir žaidžiant už sriubos bliūdą, gal jau laikas pagalvoti apie poilsį kur nors prie jūros.
2 kėliny po išvarymo, ir pagrindinių žadėjų metimo į aikštę, vaizdas smarkiai pagerėjo. Nedaug trūko, kad Kulu būtų tapęs MVP su smūgiu iš vidurio. Dar kas krito į akį, tai Bissouma, tvirtumas ir judėjimas, bėda tame, kad palaikymo nelabai sulaukdavo iš kolegų.

Reziuomuojant, gal mačas ir taškai nebuvo prioritetas, tačiau pamastymams vietos tikrai yra.