Tam, kad pagerinti žaidėjus, mano nuomone, visų pirma reikia išnaudoti jų stipriasias savybes. Nebus žaidėjai visur geri, o "more complete" žaidėjai ilgiau sezono dažniausiai neišbūna pas mus.
Žaidėjus ir jų stipriasias savybes išnaudojo Šaras, tą mėgino daryti ir Kazys. To nedaro šiandien dienai Trinchieri.
Mitchellas buvo labai efektyvus praeitam sezone už Bešiktaš, ypatingai Europos taurėje. Bet žiūrint į statistiką, tai nebuvo jis metikas. Pagrindinės jo stiprybės yra trečio numerio pozicijoje (SF), dėl stipraus kūno ir metimo iš 2-3 metrų. Tai yra šiek tiek kitoks žaidėjas nei Ulanovas (kurį sumastė pastumti į 4-ą poziciją) ir daugiau puolime galintis duoti, nei Arnas.
Bet ką mes matom dabar? Stumdomas per pozicijas (per visas penkias), bet niekur neatrodo gerai. Trinasi prie tritaškio, bet nepataiko (natūralu). Derinių jam nėra, nes skirtingai nei Bešiktaš, mūsų gynėjai žaidžia ISO ir pabaiginėja atakas.
Tai klausimas iškart kyla: kokio velnio jis išvis buvo reikalingas tada, jeigu Trinchieri filosofijai toks žaidėjas nėra tinkamas?
Nejaugi ne Trinchieri komplektavo?
Manekas
Šiaip būtų idealus žaidėjas tam tikrose situacijose. Pavojingas iš toli, plečiantis aikštę žaidėjas, kuris gali pritraukti pries savęs gynybą, puikiai žaidžia pick'n'pop situacijas (kurių nėra, nes Trinchieri nenori/nemoka/negali išbraižyt). Bet jo efektyvumui išnaudoti reikalingas geras centras, kuriam Manekas pritraukęs gynybą iš baudos aikštelės galėtų kišti tiesiai arba su tarpiniu pasu kamuolius.
Bet ką mes matom? Manekas turi 2 derinius, kai kaip koks gynėjas iš užtvaros išbėgęs išsimetinėja tritaškį. Kodėl? Tam yra Sirvydis, Walkeris, Francisco.
Vėl klausimas: kokio velnio Trinchieri jį prasitesė, jeigu jis jo filosofijai netinka?
Lengva, man sofos egzpertui kalbėti, bet susidaro vaizdas toks, kad nusipirkę esam dabar pilnos komplektacijos mersą, bet apart šviesų ir posūkių daugiau nieko nemokam įsijungti.