Amorimas stuobriškai nekeisdamas taktinio išsidėstymo ir laikydamasis savo, gana gerai išryškino vidines United problemas (gerai uždirbančių, nemotyvuotų ir privilegijuotų futbolininkų kratinys). Juolab ir pats vakar aiškiai pasakė, kad ne formacijoje čia problema. Kažkiek gal primena Conte periodą Spursuose. Ten pamenu žaidėjai gavo nemažai kritikos, jog žaidžia kiekvienas sau, šika į batą dėl spaudimo iš aplinkos, o ir treneris nelabai bandė prisiderinti taktiškai prie turimų žaidėjų, nu kažką kažkaip ten.
Pvz EtH greitai suprato, jog iš United jo laikų Ajaxo nepadarysi, dešimkės iš penketo neišspausi, papudravo, gražiau aprengė ir bandė prisitaikyti prie to ką turi, na ir tas iš dalies gelbėjo, skirtingai nei su Amorimu. Čia atrodo būtų tereikėję permesti kažką į vidurį, uždaryti greitkelį per United centrą ir jau kažkas būtų gavęsi. Bet tada po skausmingesnių pralaimėjimų vėl kaip su EtH kitos problemos būtų lindusios. Bruno per daug verkia, netinkamas kapitonas, nepažaidžia prieš rimtesnes komandas bei visada holivudinį pasą daro. Casemiro per senas. Ugarte nepažaidžia nugara, spaudžiamas, sunkiai pasą atiduoda, nepadeda aštrinti žaidimo. Mainoo ne mobilus, bėga kaip su parako statine ant kupros. Apart amžinai traumuoto Martinezo ir per jauno Heaveno nėra kairiakojo CB. Kiekvieną kartą nustebinantis, jog vis dar futbolą žaidžia Shaw. Dalot vidutiniškumas ir apart patvarumo daugiau jokių stiprybių neturėjimas. Klišakojis Dorgu. Nemušantys devinti numeriai.
Ir kai pagalvoji beveik viskas kartojasi iš EtH treniravimo.

Pastarasis gerą PR'ą turėjo kai pagalvoji, vis spaudoje išlįsdavo kaip olandas po didesnių gėdų aikštėje bausdavo žaidėjus, bandydavo pakeisti mentalitetą ir pnš.