100 Vidurio Europos futbolo legendų

[Samir]

Erich Probst



Gimė: 1927 m. gruodžio 5 d.
Mirė: 1988 m. kovo 16 d.
Tautybė: austras
Pozicija: puolėjas
Pagrindinis klubas: Rapid Wien

Per savo karjerą Probstas rungtyniavo įvairiuose Austrijos klubuose, taip pat ragavo legionieriaus duonos Šveicarijoje ir Vokietijoje. Visgi didžiausios sėkmės futbolininkas susilaukė nuo 1950 m. iki 1956 m. atstuvaudamas Rapidui. Su šiuo klubu jis 4 kartus laimėjo Austrijos čempionatą, sykį – Vidurio Europos taurę, per 112 lygos rungtynių įmušė 107 įvarčius.

Nacionalinėje rinktinėje Probstas žaidė nuo 1951 m. iki 1960 m., per 19 mačų įmušė 17 įvarčių. Sėkmingiausiai žaidėjui susiklostė 1954 m. Pasaulio čempionatas, kur jis pasižymėjo 6 kartus, pasidalino antrą – ketvirtą vietas rezultatyviausių pirmenybių žaidėjų sąraše ir padėjo savo šaliai iškovoti bronzos medalius.

[Samir]

Robert Dienst



Gimė: 1928 m. kovo 1 d.
Mirė: 2000 m. birželio 13 d.
Tautybė: austras
Pozicija: puolėjas
Pagrindinis klubas: Rapid Wien

Karjerą Dienstas pradėjo žaisdamas saugu Floridsdorfer ekipoje, tačiau perėjęs į Rapidą atsikleidė kaip puikus puolėjas. Iš viso Vienos klube Dienstas praleido 14 metų, sužaidė 284 lygos rungtynes, per jas pelnė 307 įvarčius, tris kartus tapo rezultatyviausiu Austrijos pirmenybių futbolininku. Su klubu 6 kartus laimėjo Austrijos čempionatą, po kartą Austrijos taurę ir Vidurio Europos taurę.

Nacionalinėje rinktinėje Dienstas žaidė nuo 1949 m. iki 1957 m., per 27 rungtynes pasižymėjo 12 kartų, dalyvavo 1954 m. ir 1958 m. Pasaulio čempionatuose.

[Samir]

Mihaly Lantos



Gimė: 1928 m. rugsėjo 28 d.
Mirė: 1989 m. gruodžio 31 d.
Tautybė: vengras
Pozicija: gynėjas
Pagrindinis klubas: MTK Hungaria

MTK klube Lantosas rungtyniavo nuo 1948 m. iki 1961 m. ir per tą laiką tris kartus tapo Vengrijos čempionu, po sykį laimėjo Vengrijos ir Vidurio Europos taures, pasiekė Europos čempionų taurės ketvirtfinalį. Iš viso klubo gretose gynėjas sužaidė 290 lygos rungtynių, pelnė 38 įvarčius.

Nacionalinėje rinktinėje Lantosas žaidė nuo 1949 m. iki 1956 m., atstovavo Vengrijai 52 kartus, įmušė 5 įvarčius (iš jų du – 1954 m. Pasaulio čempionate). Su rinktine Lantosas laimėjo Olimpines žaidynes 1952 m., Vidurio Europos čempionatą 1953 m. ir tapo Pasaulio vicečempionu 1954 m.

[Samir]

Gerhard Hanappi



Gimė: 1929 m. vasario 16 d.
Mirė: 1980 m. rugpjūčio 23 d.
Tautybė: austras
Pozicija: saugas
Pagrindinis klubas: Rapid Wien

Karjerą Hanappi pradėjo Wacker klube, o 1950 m. perėjo į Rapidą. Universalus saugas Rapide sužaidė 333 lygos rungtynes, įmušė 114 įvarčių, septynis kartus laimėjo Austrijos čempionatą, po sykį – Austrijos ir Vidurio Europos taures, 1955 m. buvo išrinktas Austrijos metų sportininku. Septynerius metus Hanappi ryšėjo Rapido kapitono raištį, 1999 m. buvo išrinktas į simbolinę klubo šimtmečio rinktinę.

Nacionalinėje rinktinėje Hanappi rungtyniavo nuo 1948 m. iki 1962 m., per tą laiką sužaidė 93 rungtynes ir įmušė 12 įvarčių, dalyvavo 1954 m. ir 1958 m. Pasaulio čempionatuose, pirmąjame jų su rinktine pasidabino bronzos medaliais. 1965 m. Hanappi buvo apdovanotas ordinu už nuopelnus Austrijai apdovanotas ir tapo pirmuoju taip pagerbtu futbolininku.

Baigęs futbolininko karjerą Hanappi dirbo architektu ir suprojektavo Rapid namų stadioną, "Weststadion". Šis po jo mirties buvo pavadintas Hanappi vardu.

[Samir]

Zoltan Czibor



Gimė: 1929 m. rugpjūčio 23 d.
Mirė: 1997 m. rugsėjo 1 d.
Tautybė: vengras
Pozicija: saugas
Pagrindiniai klubai: Ferencvaros, Honved, Barcelona

Kairiojo saugo ir puolėjo pozicijoje rungtyniavęs futbolininkas pasižymėjo puikia kamuolio valdymo technika, stipriu smūgiu ir uosle įvarčiams. Atstovaudamas Ferencvaros klubui laimėjo Vengrijos čempionatą 1949 m., vilkėdamas Honved marškinėlius tą patį padarė 1954 ir 1955 m. 1955 m. Cziboras tapo ir rezultatyviausiu Vengrijos čempionato žaidėju. 1956 m. drauge su keliais kitais žaidėjais Cziboras pasitraukė iš komunistinės Vengrijos ir rungtyniavo Vakarų Europos klubuose. Labiausiai išgarsėjo nuo 1958 m. iki 1961 m. atstovaudamas Barcelonai, su kuria du kartus laimėjo Ispanijos pirmenybes ir sykį – Miestų mugių taurę. 1961 m. Cziboras su Barca žaidė Europos čempionų taurės finale ir įmušė įvartį, tačiau katalonų klubas buvo priverstas pripažinti Lisabonos Benficos pranašumą.

Nacionalinėje rinktinėje Cziboras debiutavo 1949 m., tapo olimpiniu čempionu, Vidurio Europos čempionu, Pasaulio vicečempionu, pasižymėjo įvarčiais Olimpinių žaidynių ir Pasaulio čempionato finaluose. Iš viso iki 1956 m. Vengrijos nacionalinės komandos sudėtyje Cziboras sužaidė 43 rungtynes ir įmušė 17 įvarčių.

[Samir]

Sandor Kocsis



Gimė: 1929 m. rugsėjo 21 d.
Mirė: 1979 m. liepos 22 d.
Tautybė: vengras
Pozicija: puolėjas
Pagrindiniai klubai: Honved, Barcelona

Pirmąjį Vengrijo čempiono titulą Kocsis iškovojo dar atstovaudamas Ferencvaros klubui 1949 m., vėliau tris kartus (1952, 1954 ir 1955 m.) čempionų vardus padėjo iškovoti Honved ekipai. Puikiu žaidimu galva pasižymėjęs puolėjas 1951, 1952 ir 1954 m. tapo rezultatyviausiu Vengrijos pirmenybių žaidėju. 1956 m. Vengrijoje valdžią užėmus komunistams Kocsis pasitraukė iš gimtinės, o nuo 1958 iki 1965 m. atstovavo Barcelonos klubui. Vilkėdamas Katalonijos klubo marškinėlius Kocsis po du kartus laimėjo Ispanijos čempionatą bei taurę ir sykį – Tarpmiestinę mugių taurę. Trisdešimtmetį perkopęs vengras neišsiskyrė stulbinančiu rezultatyvumu, tačiau pasižymėjo dubliu 1959 m. Ispanijos taurės finale, 1960 m. Europos čempionų taurės ketvirtfinalyje įmušė net 4 įvarčius į Wolverhampton Wanderers vartus, 1961 m. pasižymėjo Europos čempionų taurės finale, 1962 m. pelnė tris įvarčius per dvejas Mugių taurės finalo rungtynes, o 1963 m. pasižymėjo Camp Nou stadione vykusiame Ispanijos taurės finale.

Nacionalinėje rinktinėje Kocsis debiutavo 1948 m., per 8 joje praleistus metus sužaidė 68 rungtynes ir įmušė 75 įvarčius, tapo Olimpiniu ir Vidurio Europos čempionu, Pasaulio vicečempionu. 1954 m. Pasaulio čempionate Kocsis buvo sunkiai sustabdomas: įmušė tris įvarčius pirmosiose grupės rungtynėse su Pietų Korėja, keturis – per antrajį grupės mačą su Vakarų Vokietija ir įsirašė į savo sąskaitą dublius ketvirtfinalio rungtynėse su brazilais ir pusfinalyje su urugvajiečiais. 11 įvarčių per vieną pasaulio čempionatą tuo metu buvo rekordinis pasiekimas. Šį rezultatą 1958 m. įmušęs 13 įvarčių pagerino prancūzas Justas Fontaine.

Baigęs žaidėjo karjerą Kocsis trumpai dirbo treneriu, tačiau šį darbą teko palikti dėl sunkios ligos – vengrui diagnozuotas vėžys. 1979 m. liepos 22 d. Kocsis žuvo iškritęs iš ketvirto ligoninės aukšto. Manoma, kad legendinis futbolininkas nusižudė.

[Samir]

Josef Hugi



Gimė: 1930 m. sausio 23 d.
Mirė: 1995 m. balandžio 16 d.
Tautybė: šveicaras
Pozicija: puolėjas
Pagrindinis klubas: Basel

Nuo 1948 m. iki 1962 m. Hugi rungtyniavo Basel klube, 1953 m. tapo Šveicarijos čempionu, tris kartus tapo rezultatyviausiu šalies pirmenybių futbolininku. Iš viso per 14 metų puolėjas lygoje sužaidė 320 rungtynių ir pasižymėjo 244 kartus. Hugi iki šiol tebėra rezultatyviausias visų laikų Basel žaidėjas.

Nacionalinėje rinktinėje Hugi rungtyniavo nuo 1951 m. iki 1960 m., per 34 rungtynes įmušė 22 įvarčius. Puolėjo žvaigždžių valanda išmušė 1954 m. Pasaulio čempionate Šveicarijoje, kur Hugi pasižymėjo 6 kartus, pirmenybių snaiperių klasifikacijoje pasidalino antrą – ketvirtą vietas ir padėjo savo šalies rinktinei pasiekti ketvirtfinalį. Įdomu tai, kad savo šešis įvarčius šveicaras įmušė sužaidęs vos tris susitikimus – įmušė pergalingą įvartį į italų vartus grupės varžybose, pasižymėjo dubliu į tų pačių italų vartus atkrintamosiose grupės varžybose bei įmušė tris įvarčius ketvirtfinalyje į austrų vartus rungtynėse, kurias šveicarai savo kaimynams pralaimėjo 7 – 5.

[Samir]

Svatopluk Pluskal



Gimė: 1930 m. spalio 28 d.
Mirė: 2005 m. gegužės 29 d.
Tautybė: čekas
Pozicija: saugas
Pagrindinis klubas: Dukla Praha

Karjerą Pluskalas pradėjo Zlino Letnoje. Šiam klubui jis padėjo pakilti į aukščiausią Čekoslovakijos futbolo lygą ir susilaukė jaunimo rinktinės trenerių dėmesio. 1952 m. Pluskalas persikėlė į sostinę ir apsivilko Duklos marškinėlius. Karjeros pradžioje dažnai žaidęs puolėju, Dukloje jis atsiskleidė kaip atraminis saugas, pasižymėjęs puikiu žaidimu ore ir sugebėjimu iškrapštyti kamuolį iš po varžovo kojų. Prahoje Pluskalas žaidė iki 1966 m., laimėjo 8 Čekoslovakijos čempiono titulus, ir dvi šalies taures, tris kartus padėjo klubui laimėti tarptautinį American Challenge Cup turnyrą. Karjerą dėl kelio traumos Pluskalas baigė 1967 m. žaisdamas Jabloneco LIAZ ekipoje.

Nacionalinėje rinktinėje Pluskalas debiutavo 1952 m. ir iki 1965 m. sužaidė 56 rungtynes, įmušė vieną įvartį. Čekoslovakijai saugas atstovavo trijuose Pasaulio čempionatuose – 1954 m. sužaidė vienerias rungtynes, 1958 m. – dvejas, o 1962 m. buvo pagrindinis komandos saugas, žaidė visuose šešiuose mačuose ir padėjo savo šalies reprezentacinei komandai pasiekti finalą. Jame, tiesa, stipresni pasirodė brazilai. 1960 m. Pluskalas taip pat dalyvavo pirmąjame Europos čempionate ir su savo šalies rinktine užėmė trečią vietą.

[Samir]

Josef Masopust



Gimė: 1931 m. vasario 9 d.
Mirė: 2015 m. birželio 29 d.
Tautybė: čekas
Pozicija: saugas
Pagrindinis klubas: Dukla Praha

Karjerą Masopustas pradėjo Mosto Banik komandoje, 1950 m. persikėlė į Teplice, o 1952 m. į Prahos Duklą. Su šia ekipa Masopustas 8 kartus laimėjo Čekoslovakijos čempionatą, 8 kartus – Čekoslovakijos taurę, laimėjo tris American Challenge Cup turnyrus, 1967 m. žaidė Europos Čempionų taurės pusfinalyje, 1966 m. išrinktas Čekoslovakijos metų futbolininku. Nors pagrindinė Masopusto vieta Duklos taktinėse schemose buvo kairiąjame atakos krašte, puikia kamuolio valdymo technika ir sugebėjimu žaisti abiem kojomis pasižymėjęs futbolininkas vien šia role neapsiribojo ir turėjo daug laisvės kurti žaidimą savo nuožiūra. Saugas atsispyrė garsių Vakarų Europos klubų vilionėms ir liko Prahoje iki 1968 m. Iš viso Duklos sudėtyje visuose turnyruose jis sužaidė 593 rungtynes, pasižymėjo 189 kartus. Karjeros saulėlydyje porą metų Masopustas žaidė Belgijoje, o galutinai bucus ant vinies pakabino 1970 m.

Čekoslovakijos rinktinėje Masopustas žaidė nuo 1954 m. iki 1966 m., per 63 rungtynes įmušė 10 įvarčių. 1958 m. ir 1962 m. Masopustas dalyvavo Pasaulio čempionatuose ir rinktinėje buvo pagrindinės sudėties narys. Pastarąjame čempionate Masopustas buvo viena ryškiausių žvaigždžių, padėjo komandai užimti antrą vietą ir įmušė įvartį finalo rungtynėse su brazilais. Metų pabaigoje jo nuopelnai buvo įvertinti Aukso kamuoliu – geriausio Europos futbolininko prizu. Masopustas taip pat dalyvavo 1960 m. Europos čempionate ir su komanda užėmė trečią vietą. 2003 m. UEFA rengtuose rinkimuose žaidėjas išrinktas geriausiu Čekijos futbolininku per penkiasdešimt metų.

Baigęs sportininko karjerą Masopustas dirbo treneriu, kurį laiką treniravo Prahos Duklą bei Čekoslovakijos rinktinę.

[Samir]

Viliam Schrojf



Gimė: 1931 m. rugpjūčio 2 d.
Mirė: 2007 m. rugsėjo 1 d.
Tautybė: slovakas
Pozicija: vartininkas
Pagrindinis klubas: Slovan Bratislava

Nuo 1955 m. iki 1965 m. Schrojfas praleido Bratislavos Slovane, iš viso šio klubo sudėtyje sužaidė 240 lygos mačų, sykį tapo Čekoslovakijos čempionu, du kartus laimėjo šalies taurę.

Nacionalinėje rinktinėje žaidė nuo 1953 m. iki 1965 m., dalyvavo trijuose Pasaulio ir viename Europos čempionate. 1954 m. ir 1958 m. planetos pirmenybėse slovakas tebuvo atsarginis, tačiau 1962 m. atsiskleidė visu gražumu, tris kartus išsaugojo savo vartus sausus ir padėjo savo šalies rinktinei pasiekti finalą. Tiesa, lemiamose rungtynėse Schrojfas pasirodė kaip reta nesėkmingai ir dėl savo klaidų praleido du įvarčius. 1960 m. žaidėjas buvo trečią vietą užėmusios Čekoslovakijos rinktinės nariu Europos čempionate.

[Samir]

Ladislav Novak



Gimė: 1931 m. gruodžio 5 d.
Mirė: 2011 m. kovo 21 d.
Tautybė: čekas
Pozicija: gynėjas
Pagrindinis klubas: Dukla Praha

Nuo 1952 m. iki 1966 m. Novakas praleido Dukloje, šio klubo sudėtyje sužaidė 309 lygos rungtynes. Aštuonis kartus tapo Čekoslovakijos čempionu, du kartus laimėjo šalies taurę, 1957 m. ir 1958 m. gavo balsų geriausio Europos futbolininko rinkimuose.

Nacionalinei rinktinei futbolininkas atstovavo nuo 1952 m. iki 1966 m., per 75 rungtynes pelnė 1 įvartį. Dalyvavo trijuose Pasaulio ir viename Europos čempionate, tapo pasaulio vicečempionu ir bronziniu Europos čempionato prizininku.

Baigęs sportininko karjerą Novakas daugiau kaip du dešimtmečius dirbo treneriu, vadovavo įvairioms Čekoslovakijos ir Belgijos ekipoms, kurį laiką buvo ir Čekoslovakijos rinktinės strategu.

[Samir]

Edward Szymkowiak



Gimė: 1932 m. kovo 13 d.
Mirė: 1990 m. sausio 28 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: vartininkas
Pagrindinis klubas: Polonia Bytom

Karjeros pradžioje kurį laiką atstovavo Chožuvo Ruch bei Varšuvos Legia klubams, tačiau ryškiausiai ir ilgiausiai sportininko žvaigždė spindėjo jam žaidžiant Bytomo Polonia ekipoje. Šiam Silezijos klubui Szymkowiakas atstovavo nuo 1957 m. iki 1969 m. ir per tą laiką keturis kartus buvo išrinktas Lenkijos metų futbolininku. Su klubu sykį laimėjo Lenkijos pirmenybes, tris kartus liko šalies vicečempionu, sykį pralaimėjo taurės finalą.

Nacionalinėje rinktinėje Szymkowiakas nuo 1952 m. iki 1965 m. sužaidė 53 rungtynes, dalyvavo Olimpinėse žaidynėse Helsinkyje ir Romoje. Jam buvo suteiktas nusipelniusio sporto meistro vardas, už nuopelnus sportui įteiktas valstybinis apdovanojimas – aukso kryžius.

[Samir]

Lajos Tichy



Gimė: 1935 m. kovo 21 d.
Mirė: 1999 m. sausio 6 d.
Tautybė: vengras
Pozicija: puolėjas
Pagrindinis klubas: Honved

Visą savo karjerą Tichy praleido Budapešto Honvede, du kartus tapo Vengrijos čempionu, penkis kartus – rezultatyviausiu šalies čempionato futbolininku, 1959 m. laimėjo Vidurio Europos taurę. Honved gretose puolėjas sužaidė 320 lygos rungtynių, įmušė 247 įvarčius.

Nacionalinėje rinktinėje Tichy debiutavo 1955 m. 1958 m. Pasaulio čempionate žaidėjas įmušė 4 įvarčius, 1962 m. pasižymėjo 3 kartus ir padėjo rinktine pasiekti ketvirtfinalį. 1964 m. Tichy su rinktine iškovojo bronzos apdovanojimą Europos čempionate, o 1966 m. Pasaulio čempionate vėl buvo rinktinės nariu Pasaulio čempionate. Vengrai pasiekė ketvirtfinalį, tačiau 31-erių puolėjas čempionate taip ir nepakilo nuo atsarginių žaidėjų suolo. Aktyviai nacionalinėje rinktinėje Tichy rungtyniavo tik iki 1964 m., tačiau praėjus septyneriems metams, 1971 m. jis sužaidė paskutiniąsias, atsisveikinimo rungtynes Vengrijos rinktinės sudėtyje. Iš viso savo šaliai puolėjas atstovavo 72 kartus ir įmušė 51 įvartį.

Baigęs karjerą Tichy dirbo treneriu ir kurį laiką vadovavo Budapešto Honved ekipai.

[Samir]

Jan Popluhar



Gimė: 1935 m. rugpjūčio 12 d.
Mirė: 2011 m. kovo 6 d.
Tautybė: slovakas
Pozicija: gynėjas
Pagrindinis klubas: Slovan Bratislava

Slovano pagrindinėje komandoje Popluharas žaidė nuo 1955 m. iki 1969 m., per 262 rungtynes įmušė 21 įvartį, vėliau kurį laiką atstovavo Lyono ir Brno Zbrojovka klubams. Sportininko karjerą Popluharas baigė 1979 m. Atstovaudamas Slovanui jis du kartus laimėjo Intertoto taurę ir tris kartus – Čekoslovakijos taurę. Gynėjas sėkmingai rungtyniavo abiem kojomis ir galva, be to, aikštėje buvo tikras džentelmenas ir 1997 m. buvo apdovanotas tarptautiniu garbingo žaidimo prizu. 1965 m. Popluharas tapo pirmuoju Čekoslovakijos metų futbolininko apdovanojimo laimėtoju.

Nacionalinėje rinktinėje Popluharas žaidė nuo 1958 m. iki 1967 m. Per 62 rungtynes jis pasižymėjo tik kartą – įmušė baudos smūgį draugiškose rungtynėse su brazilais legendiniame Maracana stadione. Dalyvavo dviejuose Pasaulio ir viename Europos čempionate, tapo Pasaulio vicečempionu ir bronziniu Europos čempionato prizininku. 2003 m. UEFA apklausoje išrinktas geriausiu Slovakijos penkiasdešimtmečio futbolininku.

[Samir]

Stanislaw Oslizlo



Gimė: 1937 m. lapkričio 13 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: gynėjas
Pagrindinis klubas: Gornik

Zabžės Gornike Oslizlo žaidė nuo 1960 m. iki 1973 m., per tą laiką klubo spalvas gynė 296 kartus, įmušė 3 įvarčius, ilgą laiką buvo komandos kapitonu. Aštuonis kartus laimėjo Lenkijos čempionatą, šešis kartus – taurę. 1970 m. žaidė UEFA taurių laimėtojų taurės finale ir ten pelnė įvartį, tačiau Gornik nusileido Manchester City klubui rezultatu 2 – 1. Keturis kartus laikraščio Sport išrinktas Lenkijos metų futbolininku, gavo nusipelniusio sporto meistro vardą.

Nacionalinėje rinktinėje žaidė nuo 1961 m. iki 1971 m., per tą laiką sužaidė 57 rungtynes ir įmušė 1 įvartį, kurį laiką buvo ekipos kapitonu. Baigęs karjerą dirbo treneriu.

[Samir]

Kalman Meszoly



Gimė: 1941 m. liepos 16 d.
Tautybė: vengras
Pozicija: gynėjas
Pagrindinis klubas: Vasas

Visą karjerą Meszoly praleido Vasas klube, per 279 rungtynes pasižymėjo 32 kartus, padėjo klubui po keturis kartus tapti Vengrijos čempionu ir laimėti Vidurio Europos taurę.

Nacionalinėje rinktinėje žaidė nuo 1961 m. iki 1971 m., dalyvavo 1962 m. ir 1966 m. Pasaulio čempionatuose, iškovojo bronzos medalius 1960 m. Romos olimpiadoje ir 1964 m. Europos čempionate. Iš viso nacionalinei komandai atstovavo 61 kartą, įmušė 6 įvarčius. Baigęs karjerą dirbo treneriu, vadovavo įvairiems klubams, taip pat Turkijos ir Vengrijos rinktinėms. Pastarąją išvedė į 1982 m. Pasaulio čempionatą.

[Samir]

Florian Albert



Gimė: 1941 m. rugsėjo 15 d.
Mirė: 2011 m. spalio 31 d.
Tautybė: vengras
Pozicija: puolėjas
Pagrindinis klubas: Ferencvaros

Albertas Ferencvaros klube praleido visą savo karjerą, kuri tęsėsi nuo 1958 m. iki 1974 m. Per tą laiką jis su klubu keturis kartus laimėjo Vengrijos čempionatą, po sykį – Vengrijos bei Tarpmiestinę mugių taures, tris kartus tapo rezultatyviausiu Vengrijos čempionato futbolininku. Didžiausios šlovės sportininkas susilaukė 1967 m. kai laimėjo prestižinius France Football žurnalo rengiamus geriausio Europos futbolininko rinkimus. 2007 m. Alberto vardu buvo pavadintas Ferencvaros namų stadionas Budapešte.

Nacionalinei Vengrijos rinktinei Albertas atstovavo nuo 1959 m. iki 1974 m. 1960 m. laimėjo bronzos medalį Romos olimpiadoje, 1962 m. Pasaulio čempionate įmušė 4 įvarčius ir drauge su dar 4 futbolininkais tapo rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju. 1964 m. laimėjo bronzos medalį Europos čempionate. 1966 m. vėl atstovavo savo šaliai Pasaulio pirmenybėse, o 1972 m. dalyvavo savo paskutiniame stambiame tarptautiniame turnyre ir padėjo vengrams užimti ketvirtą vietą Europos čempionate. Iš viso nacionalinei rinktinei Albertas atstovavo 75 kartus, įmušė 31 įvartį.

[Samir]

Jozef Adamec



Gimė: 1942 m. vasario 26 d.
Tautybė: slovakas
Pozicija: puolėjas
Pagrindinis klubas: Spartak Trnava

Trnavos Spartako pagrindinėje komandoje Adamecas debiutavo būdamas 17-os. Pakviestas tarnauti į kariuomenę žaidė Prahos Dukloje, vėliau porą metų praleido Bratislavos Slovane, o 1966 m. grįžo į Trnavą. Šiame klube Adamecas praleido 11 metų, o karjerą užbaigė Vienos Slovane. Iš viso per savo karjerą Adamecas septynis kartus tapo Čekoslovakijos čempionu (du kartus – atstovaudamas Duklai ir penkis kartus – Spartakui), keturis kartus laimėjo šalies taurę, 1969 m. žaidė Europos taurės pusfinalyje. Per 383 Čekoslovakijos lygos mačus pelnė 170 įvarčių, keturis kartus tapo rezultatyviausiu lygos futbolininku, rezultatyviausių visų laikų Čekoslovakijos pirmenybių žaidėjų sąraše užima dešimtąją vietą.

Nacionalinėje rinktinėje Adamecas žaidė nuo 1960 m. iki 1974 m. Neretai ne sau labiau įprastoje puolėjo, o saugo pozicijoje rungtyniavęs sportininkas Čekoslovakijos garbę gynė 44 rungtynėse, įmušė 14 įvarčių. 1962 m. futbolininkas tapo Pasaulio vicečempionu, dalyvavo 1970 m. Pasaulio čempionate. 1968 m. Adamecas draugiškose varžybose Bratislavoje įmušė tris įvarčius į Brazilijos rinktinės vartus.

Baigęs žaidėjo karjerą Adamecas daugiau kaip tris dešimtmečius dirbo treneriu, vadovavo įvairiems Čekijos bei Slovakijos klubams, kurį laiką stovėjo už Slovakijos rinktinės vairo.

[Samir]

Ivo Viktor



Gimė: 1942 m. gegužės 21 d.
Tautybė: čekas
Pozicija: vartininkas
Pagrindinis klubas: Dukla Praha

Karjeros pradžioje žaidė keliuose Moravijos klubuose, o 1963 m. persikėlė į Prahos Duklą. Šioje komandoje rungtyniavo iki karjeros pabaigos 1977 m., per tą laiką sužaidė 316 lygos mačų. Atstovaudamas Duklai du kartus laimėjo Čekoslovakijos čempionatą ir tris kartus – šalies taurę. Net penkis kartus Viktoras buvo renkamas Čekoslovakijos metų futbolininku. IFFHS rengtuose geriausio XX a. vartininko rinkimuose Viktoras užėmė 25-ą vietą.

Nacionalinėje rinktinėje vartininkas debiutavo 1966 m. rungtynėse su Brazilija legendiniame Maracana stadione. Dalyvavo 1970 m. Pasaulio čempionate, o 1976 m. padėjo Čekoslovakijai laimėti Europos čempionatą ir užėmė trečią vietą prestižiniuose France Football žurnalo organizuojamuose geriausio Europos futbolininko rinkimuose. Iš viso Čekoslovakijos rinktinės garbę per 11 metų Viktoras gynė 63 kartus.

[Samir]

Ferenc Bene



Gimė: 1944 m. gruodžio 17 d.
Mirė: 2006 m. vasario 27 d.
Tautybė: vengras
Pozicija: puolėjas
Pagrindinis klubas: Ujpest

Didžiają karjeros dalį (nuo 1962 m. iki 1978 m.) Bene praleido Ujpest klube. Atstovaudamas šiai ekipai puolėjas aštuonis kartus tapo Vengrijos čempionu, tris kartus laimėjo šalies taurę, 1962 m. pasiekė UEFA taurių laimėtojų taurės, o 1974 m. – Europos čempionų taurės pusfinalį. Penkis kartus tapo rezultatyviausiu Vengrijos pirmenybių žaidėju, du kartus – Vengrijos metų futbolininku, 1966 m. užėmė šeštą vietą geriausio Europos futbolininko rinkimuose. Iš viso atstovaudamas Ujpestui lygos varžybose sužaidė 418 mačų ir pelnė 303 įvarčius.

Nacionalinėje rinktinėje futbolininkas debiutavo 1962 m. 1964 m. Europos čempionate įmušė du įvarčius, tapo vienu iš trijų rezultatyviausių čempionato žaidėjų ir su komanda užėmė trečią vietą. Tais pačiais metais Tokijo olimpinėse žaidynėse per 5 susitikimus pasižymėjo net 12 kartų ir padėjo savo šalies rinktinei iškovoti aukso medalius. 1966 m. Pasaulio čempionate pasižymėjo 4 kartus, taip pat dalyvavo 1972 m. Europos čempionate. Paskutiniąsias rungtynes rinktinėje sužaidė 1979 m. Iš viso Bene Vengrijai atstovavo 76 kartus, pelnė 36 įvarčius.