100 Vidurio Europos futbolo legendų

[Samir]

Bruno Pezzey



Gimė: 1955 m. vasario 3 d.
Mirė: 1994 m. gruodžio 31 d.
Tautybė: austras
Pozicija: gynėjas
Pagrindiniai klubai: Wacker, Eintracht Frankfurt, Werder

Karjerą Pezzey pradėjo Vorarlberg klube, o 1974 m. persikėlė į Insbruko Wacker. Per ketverius metus su šiuo klubu du kartus laimėjo Austrijos čempionatą bei sykį – taurę. 1978 m. vidurio gynėjas papildė Frankfurto Eintracht gretas ir padėjo šiam klubui laimėti UEFA taurę 1980 m. bei Vokietijos taurę 1981 m. 1983 m. Pezzey persikėlė į Brėmeno Werderį ir su šiuo klubu du kartus tapo Vokietijos vicečempionu. 1987 m. austras grįžo į Insbruką ir dar du kartus laimėjo Austrijos čempionatą bei sykį – taurę. Iš viso lygos varžybose Bezzey sužaidė 498 rungtynes, pelnė 70 įvarčių.

Nacionalinėje rinktinėje futbolininkas debiutavo 1975 m. Dalyvavo 1978 ir 1982 m. Pasaulio čempionatuose, iki karjeros pabaigos 1990 m. savo šalies garbę gynė 84 kartus, pelnė 9 įvarčius.

Paskutinę 1994 m. dieną Pezzey mirė nuo širdies smūgio.

[Samir]

Herbert Prohaska



Gimė: 1955 m. rugpjūčio 8 d.
Tautybė: austras
Pozicija: saugas
Pagrindiniai klubai: Austria Wien, Inter, Roma

Karjerą Prohaska pradėjo Vienos Austria klube ir iki 1980 m. su juo iškovojo keturis Austrijos čempiono titulus bei tris taures. Vėliau porą metų futbolininkas praleido Milano Inter klube, su kuriuo laimėjo Italijos taurę. 1982 m. prisijungė prie Romos ir padėjo Amžinojo miesto klubui laimėti Scudetto. 1983 m. Prohaska grįžo į gimtąją Vieną ir vėl apsivilko violetinius Austria klubo marškinėlius. Iki karjeros pabaigos futbolininkas su savo klubu iškovojo dar tris Austrijos čempiono vardus bei sykį kėlė į viršų Austrijos taurę. Iš viso lygos varžybose Prohaska per 535 rungtynes įmušė 108 įvarčius.

Nacionalinėje rinktinėje futbolininkas debiutavo 1974 m., 1978 ir 1982 m. dalyvavo Pasaulio čempionatuose Argentinoje ir Ispanijoje. Prohaskos karjera rinktinėje truko iki 1989 m., per ją žaidėjas savo šaliai atstovavo 83 kartus, pelnė 10 įvarčių. Per savo karjerą saugas tris kartus buvo pripažintas Austrijos metų futbolininku, o 2003 m. UEFA surengtuose rinkimuose buvo pripažintas geriausiu Austrijos futbolininku per penkiasdešimt metų.

Baigęs žaidėjo karjerą Prohaska dirbo treneriu. Jo vadovaujamas Vienos Austria klubas po du kartus laimėjo šalies pirmenybes bei taurę, o Austrijos rinktinė pateko į 1998 m. Pasaulio čempionatą.

[Samir]

Zbigniew Boniek



Gimė: 1956 m. kovo 3 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: puolėjas
Pagrindiniai klubai: Widzew, Juventus

Karjerą Boniekas pradėjo gimtojo Bydgoščiaus Zawisza klube, o būdamas devyniolikos tapo Lodzės Widzew komandos nariu. „Lenkijos Mančesteryje“ žaidėjas praleido septynerius metus, per tą laiką su Widzew du kartus laimėjo Lenkijos čempionų vardus, pats Ekstraklasoje sužaidė 156 mačus, pelnė 50 įvarčių. 1982 m. staigų, greitą ir technišką lenką į savo gretas prisiviliojo Italijos futbolo grandas Turino Juventus. „Senąjai senjorai“ Boniekas atstovavo trejus metus, 1983 m. iškovojo Italijos taurę, 1984 m. padėjo klubui laimėti Scudetto, įmušė pergalingą įvartį į Porto vartus UEFA taurių laimėtojų taurės finale ir dviem taikliais smūgiais padėjo Pjemonto ekipai palaužti Liverpoolį UEFA supertaurės mače. 1985 m. Juventus turėjo užleisti Italijos čempionų sostą Hellas Verona ekipai, tačiau klubas buvo nesustabdomas kontinentinėse varžybose ir pirmą kartą istorijoje laimėjo Europos čempionų taurę. Po triumfo prestižiškiausiame Senojo žemyno futbolo turnyre Boniekas paliko Juvę ir persikėlė į Roma klubą, 1986 m. dar sykį kėlė į viršų Italijos taurę, o 1988 m. baigė futbolininko karjerą. Iš viso Serie A varžybose lenkas sužaidė 157 rungtynes, pelnė 30 įvarčių.

Nacionalinėje rinktinėje Boniekas debiutavo 1976 m. ir iki karjeros pabaigos 1988 m. jos gretose sužaidė 80 rungtynių bei pasižymėjo 24 įvarčiais. 1978 m. Pasaulio čempionate įmušė 2 įvarčius, 1982 m. įmušė vieną įvartį Peru, tris – belgams ir padėjo savo šalies rinktinei užimti trečią vietą. 1986 m. planetos pirmenybėse Boniekas įvarčių nepelnė, o lenkai savo pasirodymą baigė jau aštuntfinalyje. 1978 m. Boniekas buvo išrinktas geriausiu Lenkijos futbolininku, o 1982 m. be antrojo geriausio Lenkijos futbolininko apdovanojimo dar buvo pripažintas geriausiu šalies sportininku ir užėmė trečią vietą geriausio Europos futbolininko rinkimuose.

Baigęs karjerą Boniekas kurį laiką dirbo treneriu, vadovavo keliems Italijos klubams, trumpai stovėjo ir už nacionalinės Lenkijos rinktinės vairo.

[Samir]

Heinz Hermann



Gimė: 1958 m. kovo 28 d.
Tautybė: šveicaras
Pozicija: saugas
Pagrindiniai klubai: Grasshopper, Neuchatel Xamax

Ciuricho Grasshopper klube Hermannas žaidė nuo 1977 iki 1985 m. ir per tą laiką keturis kartus tapo Šveicarijos čempionu bei sykį laimėjo šalies taurę. 1985 m. futbolininkas persikėlė į Neuchatel Xamax klubą su kuriuo dar du kartus laimėjo Šveicarijos pirmenybes. Nuo 1984 iki 1988 m. Hermannas penkis kartus iš eilės buvo pripažintas geriausiu Šveicarijos pirmenybių futbolininku. Futbolininko karjerą įvairiuose Šveicarijos klubuose Hermannas tęsė iki 1999 m., iš viso šalies pirmenybėse sužaidė 545 mačus ir įmušė 101 įvartį.

Šveicarijos rinktinės sudėtyje Hermannas sužaidė daugiau rungtynių nei bet kuris kitas jo tautietis – nuo 1978 iki 1991 m. futbolininkas savo šaliai atstovavo net 117 kartų, per tą laiką įmušė 15 įvarčių.

[Samir]

Miroslaw Okonski



Gimė: 1958 m. gruodžio 8 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: puolėjas
Pagrindiniai klubai: Lech, Hamburger, AEK

Neturtingoje daugiavaikėje šeimoje gimusiam Okonskiui futbolas buvo raktas į geresnį gyvenimą. Apdovanotas didžiuliu talentu futbolininkas karjerą pradėjo gimtąjame Košaline, o 1977 m. persikėlė į Poznanės Lech klubą ir iš karto įsitvirtino pagrindinėje ekipos sudėtyje. Pakviestas tarnauti į kariuomenę futbolininkas dvejus metus praleido Varšuvos Legia klube ir padėjo jam du kartus laimėti Lenkijos taurę. Grįžęs į Poznanę Okonskis Lech klube žaidė iki 1986 m., du kartus tapo Lenkijos čempionu, du kartus laimėjo šalies taurę ir sykį – supertaurę. Greitas, techniškas ir kūrybingas futbolininkas buvo ryškiausia Lech žvaigždė, o nors ir nebūdamas puolėju sykį tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. Kita vertus, futbolininkui nebuvo svetimi visi žemiški malonumai – vakarėliai, moterys ir alkoholis buvo Okonskio kasdienybė. Pasakojama, kad 1983/84 m. sezone rungtynėse su Ščecino Pogon ekipa turėjęs aikštėje pasirodyti pagrindinėje sudėtyje futbolininkas į stadioną atvyko per pertrauką ir būdamas gerokai išgėręs per antrą kėlinį įmušė du įvarčius, atliko rezultatyvų perdavimą ir padėjo komandai laimėti 3 – 2.

1986 m. Okonskis persikėlė į Vokietiją, Hamburger klubą. Per dvejus ten praleistus metus žaidėjas užsitarnavo vieno sunkiausiai sustabdomų Bundesligos žaidėjų reputaciją ir padėjo savo klubui laimėti Vokietijos taurę. 1988 m. lenkas papildė Atėnų AEK gretas ir su klubu laimėjo Graikijos čempionatą ir taurę. Karjeros pabaigoje Okonskis grįžo į Lenkiją ir kurį laiką rungtyniavo įvairiose šalies komandose. Iš viso per savo karjerą lygos varžybose saugas sužaidė 418 rungtynių, įmušė 125 įvarčius.

Lenkijos rinktinėje Okonskio karjera nebuvo itin sėkminga. Nuo 1977 iki 1987 m. saugas nacionalinėje komandoje sužaidė 29 mačus, pelnė du įvarčius, tačiau taip ir negavo progos sudalyvauti jokiame stambiame tarptautiniame turnyre.

[Samir]

Lajos Detari



Gimė: 1963 m. balandžio 24 d.
Tautybė: vengras
Pozicija: saugas
Pagrindiniai klubai: Honved, Eintracht Frankfurt, Olympiakos

Karjerą Detari pradėjo Budapešto Honvede, kur žaidė iki 1987 m., tris kartus tapo Vengrijos čempionu, sykį laimėjo šalies taurę, tris sezonus iš eilės buvo rezultatyviausiu lygos futbolininku. 1987 m. žaidėjas perėjo į Frankfurto Eintrachtą ir sezono pabaigoje įmušė vienintelį ir tuo pačiu pergalingą įvartį į Bochum vartus Vokietijos taurės finale. 1988 m. iš Eintrachto Detari persikėlė į Pirėjo Olympiakos ekipą. Raudonai baltų spalvas futbolininkas gynė du sezonus ir 1990 m. padėjo klubui laimėti Graikijos taurę. Vėliau Detari ilgesnį ar trumpesnį laiką atstovavo įvairiems klubams Italijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje.

Nacionalinėje rinktinėje Detari žaidė nuo 1984 m. iki 1994 m., per 61 rungtynes įmušė 13 įvarčių. 1986 m. Pasaulio čempionate futbolininkas pasižymėjo įvarčiu į Kanados rinktinės vartus. Detari iki šiol tebėra paskutinis vengras, įmušęs įvartį Pasaulio čempionate.

[Samir]

Toni Polster



Gimė: 1964 m. kovo 10 d.
Tautybė: austras
Pozicija: puolėjas
Pagrindiniai klubai: Austria Wien, Sevilla, Koln

Futbolą žaisti Polsteris pradėjo Vienos Austria klubo jaunimo komandose, 1982 m. debiutavo pagrindinėje sudėtyje ir iki 1987 m. padėjo klubui tris kartus laimėti Austrijos čempionatą ir sykį – taurę. Pats puolėjas tris kartus buvo rezultatyviausias čempionato žaidėjas, o jau baigęs karjerą buvo pripažintas 1987 m. Europos aukso batelio laimėtoju. 2001 m. žaidėjas buvo išrinktas į simbolinę Austria klubo šimtmečio vienuolikę. Vėliau metus Polsteris praleido Torino klube Italijoje, trejus – ispanų Sevilla klube. Atstovaudamas Andalūzijos ekipai žaidėjas 1989/90 m. sezone liko antras pagal rezultatyvumą Ispanijos Primeroje. Vėliau Polsteris trumpai žaidė Logrones ir Rayo Vallecano klubuose, o 1993 m. apsivilko Koln klubo marškinėlius. Reino pakrantėje puolėjas praleido penkis sezonus ir išlaikė sau įprastą vieno įvarčio per dvejas rungtynes statistiką. 1998 m. Kiolno klubui iškritus į žemesnį divizioną Polsteris persikėlė į Miunchengladbacho Borussia klubą, o 1999 m., šiam pasekus Koln pėdomis, grįžo į tėvynę ir karjeros pabaigą sužaidė Zalcburgo Austria komandoje. Viso per savo karjerą puolėjas lygos varžybose per 546 mačus varžovų vartininkus nuginklavo 307 kartus.

Nacionalinėje rinktinėje Polsteris debiutavo 1982 m. ir jau pirmąjame mače su Turkija pasižymėjo įvarčiu. Puolėjas dalyvavo 1990 ir 1998 m. Pasaulio čempionatuose, abiejuose buvo rinktinės kapitonu, tačiau iš viso per šešerias rungtynes pasižymėjo tik sykį. Įvairių turnyrų atrankos varžybose bei draugiškuose susitikimuose nuginkluoti savo varžovus futbolininkui sekėsi lengviau. Iki 2000 m. Austrijos nacionalinei komandai žaidėjas atstovavo 95 kartus ir pelnė 44 įvarčius. Tuo metu abu šie pasiekimai rekordiniai, tačiau Andreasas Herzogas 2002 m. pagerino Polsterio daugiausiai sužaistų rungtynių rinktinėje rezultatą. Polsteris taip pat du kartus buvo pripažintas geriausiu Austrijos metų futbolininku ir sykį – geriausiu metų sportininku.

[Samir]

Tomaš Skuhravy



Gimė: 1965 m. rugsėjo 7 d.
Tautybė: čekas
Pozicija: puolėjas
Pagrindiniai klubai: Sparta Praha, Genoa

Karjerą Skuhravy pradėjo Prahos Spartoje, kur su pertrauka žaidė iki 1990 m. Antroje devintojo dešimtmečio pusėje Sparta buvo sunkiai įkandamas riešutas kitoms Čekoslovakijos ekipoms ir Skuhravy su šiuo klubu net penkis kartus laimėjo Čekoslovakijos čempionatą ir tris sykius – taurę. Prie ekipos sėkmės aukštaūgis futbolininkas per 142 mačus prisidėjo 59 įvarčiais. 1990 m. puolėjas perėjo į Serie A rungtyniajančią Genoa ekipą, ten praleido penkis sezonus ir per 164 mačus Italijos aukščiausiojo diviziono vartininkus nuginklavo 59 kartus. Karjeros pabaigoje Skuhravy žaidė Lisabonos Sporting bei Žižkovo Viktoria ekipose.

Čekoslovakijos rinktinėje Skuhravy debiutavo 1985 m. ir iki šalies pasidalijimo 1993 m. jai atstovavo 43 kartus ir pelnė 14 įvarčių. Nuo 1994 iki 1995 m. Skuhravy prie šio skaičiaus dar pridėjo 6 rungtynes bei 3 įvarčius atstovaujant Čekijai. Sėkmingiausiai šalies rinktinėje puolėjui susiklostė 1990 m. Pasaulio čempionatas. Jame čekoslovakai nužengė iki ketvirtfinalio, o Skuhravy pasižymėjo trimis įvarčiais aštuntfinalyje į Kosta Rikos vartus, iš viso varžovų vartininkus nuginklavo 5 kartus, rezultatyviausių pirmenybių futbolininkų sąraše liko antras ir buvo išrinktas į simbolinę čempionato rinktinę. 1991 m. puolėjas tapo priešpaskutiniu Čekoslovakijos metų futbolininko prizo laimėtoju.

[Samir]

Andreas Herzog



Gimė: 1968 m. rugsėjo 10 d.
Tautybė: austras
Pozicija: saugas
Pagrindiniai klubai: Rapid Wien, Werder, Bayern

Karjerą Herzogas pradėjo Vienos Rapide. Būdamas dvidešimties atakuojantis saugas įsitvirtino klubo pagrindinėje sudėtyje, su klubu du kartus tapo Austrijos čempionu. Po sėkmingo 1991/92 m. sezono Herzogas persikėlė į kaimyninę Vokietiją, kur padėjo Brėmeno Werder klubui 1993 m. tapti šalies čempionu, o 1994 m. – laimėti šalies taurę. 1995 m. Herzogas persikėlė į Miuncheno Bayerną ir 1996 m. pavasarį su šiuo klubu tapo UEFA taurės laimėtoju. Visgi Bavarijoje austrų standartinių padėčių specialistas neužsibuvo ir jau tais pačiais 1996 m. grįžo į Werderį. Brėmeno klube Herzogas žaidė iki 2002 m., 1999 m. su klubu dar kartą laimėjo Vokietijos taurę. Karjeros pabaigoje futbolininkas kurį laiką žaidė gimtąjame Vienos Rapide bei už Atlanto, Los Angeles Galaxy komandoje. 1999 m. Herzogas buvo išrinktas į simbolinę Rapid klubo šimtmečio vienuolikę.

Nacionalinėje rinktinėje Herzogas debiutavo 1988 m. 1990 ir 1998 m. žaidėjas dalyvavo Pasaulio čempionatuose, sužaidė ten šešerias rungtynes ir pasižymėjo vienu įvarčiu. Iš viso Austrijos rinktinės sudėtyje iki 2003 m. saugas sužaidė rekordinį skaičių rungtynių – net 103. Per jas Herzogas pelnė 26 įvarčius. 1992 m. žaidėjas pripažintas geriausiu Austrijos metų futbolininku.

[Samir]

Stephane Chapuisat



Gimė: 1969 m. birželio 28 d.
Tautybė: šveicaras
Pozicija: puolėjas
Pagrindiniai klubai: Borussia Dortmund, Grasshoppers, Young Boys

Profesionalo karjerą Chapuisat pradėjo Lausanne klube. 1991 m. sausį puolėjas persikėlė į kaimyninę Vokietiją, kur iš pradžių pusmetį atstovavo Uerdingen Bayer klubui, o vėliau persikėlė į Dortmundo Borussia ekipą. Geltonai juodą aprangą šveicaras dėvėjo iki 1999 m., per tą laiką sužaidė 218 lygos rungtynių ir pelnė 102 įvarčius. 1993 m. puolėjas su klubu dalyvavo UEFA taurės finale, 1995 ir 1996 m. tapo Vokietijos čempionu, o 1997 m. laimėjo UEFA Čempionų lygą ir Tarpkontinentinę taurę. 1999 m. futbolininkas grįžo į tėvynę ir pasirašė sutartį su Grasshoppers klubu. Ciuricho ekipai Chapuisat atstovavo trejus metus, 2001 m. tapo šalies čempionu ir rezultatyviausiu lygos futbolininku. Nuo 2002 iki 2005 m. puolėjas dėvėjo Berno Young Boys aprangą, 2004 m. dar kartą tapo rezultatyviausiu Šveicarijos pirmenybių žaidėju. Karjerą Chapuisat pabaigė Lausanne klube.

Nacionalinėje rinktinėje Chapuisat debiutavo 1989 m. 1994 m. futbolininkas dalyvavo Pasaulio čempionate, per ketverias rungtynes įmušė vieną įvartį ir padėjo savo šalies rinktinei pasiekti aštuntfinalį. 1996 ir 2004 m. žaidėjas dalyvavo Europos čempionatuose. Po pastarojo turnyro Chapuisat baigė karjerą nacionalinėje komandoje, kurios garbę gynė 103 kartus, pelnė per juos 21 įvartį. 2003 m. UEFA rengtuose rinkimuose Chapuisat pripažintas geriausiu Šveicarijos futbolininku per 50 metų.

[Samir]

Karel Poborsky



Gimė: 1972 m. kovo 30 d.
Tautybė: čekas
Pozicija: saugas
Pagrindiniai klubai: Manchester United, Benfica, Lazio, Sparta Praha

Pietų Bohemijoje gimęs Poborsky karjerą pradėjo Česke Budejovicų Dinamo klube, vėliau trumpai žaidė Žižkovo Viktoria ir Prahos Slavia ekipose, su pastarąją 1996 m. laimėjo Čekijos čempionatą. Po šios pergalės čekas persikėlė į Manchester United ekipą. Raudonųjų velnių marškinėlius krašto saugas vilkėjo pusantrų metų, 1997 m. tapo Anglijos čempionu, tačiau pralaimėjęs konkurencinę kovą dėl vietos startinėje sudėtyje Davidui Beckhamui 1998 m. sausį persikėlė į Lisabonos Benficą. Portugalijos sostinėje futbolininkas praleido trejus sėkmingus metus, o 2001 m. sausį perėjo į Romos Lazio ekipą. 2002 m. vasarą Poborsky grįžo į tėvynę ir apsivilko Prahos Spartos marškinėlius. 2003 ir 2005 m. su šiuo klubu žaidėjas tapo Čekijos čempionu, 2004 m. laimėjo šalies taurę, tris kartus buvo išrinktas geriausiu Čekijos lygos žaidėju. 2006 m. sausį saugas grįžo į Česke Budejovicų Dinamo, padėjo šiai ekipai pakilti į aukščiausią Čekijos futbolo divizioną ir baigė karjerą 2007 m. vasarą.

Čekijos rinktinėje Poborsky debiutavo 1994 m. vasarį, pirmąjame rinktinės mače po Čekoslovakijos pasidalijimo. Pirmą savo įvartį dėvėdamas šalies rinktinės aprangą žaidėjas įmušė tik 1996 m., tačiau jo laukti buvo verta – Europos čempionato ketvirtfinalyje čekas suklaidino tris portugalų gynėjus ir maždaug nuo baudos aikštelės linijos parašiutu permetė kamuolį per iš vartų kiek išėjusį Vitorą Baia. Tai buvo vienintelis rungtynių įvartis, o čempionate čekai galiausiai pasiekė finalą, kur tik po auksinio Oliverio Bierhoffo įvarčio pratęsimo metu nusileido Vokietijai. Po čempionato Poborsky buvo išrinktas į simbolinę turnyro rinktinę. Tais pačiais metais Poborsky kartu su Patriku Bergeriu pasidalino geriausio Čekijos futbolininko apdovanojimą. 1997 m. Poborsky su rinktine užėmė trečią vietą Konfederacijų taurės turnyre. 2000 m. Europos čempionate žaidėjas įmušė vieną įvartį, tačiau čekams turnyras pasibaigė jau po grupės varžybų etapo. 2004 m. Europos čempionate Poborsky vėl buvo pagrindinės sudėties žaidėjas ir nors pats įvarčių nepelnė, padėjo ekipai pasiekti turnyro pusfinalį. 2006 m. Pasaulio čempionate Poborsky visas trejas rungtynes pradėjo starto sudėtyje, tačiau čekams pirmenybės susiklostė nesėkmingai ir į priekį užleidę Italijos bei Ganos rinktines namo jie išvažiavo jau po grupės turnyro. Po šio čempionato Poborsky baigė karjerą rinktinėje. Per dvylika metų krašto saugas savo šalies spalvas gynė 118 kartų bei pagal šį rodiklį nusileidžia tik Petrui Čechui, bei pasižymėjo 8 įvarčiais.

[Samir]

Pavel Nedved



Gimė: 1972 m. rugpjūčio 30 d.
Tautybė: čekas
Pozicija: saugas
Pagrindiniai klubai: Sparta Praha, Lazio, Juventus

Nedvedas gimė ir užaugo vakrinėje Čekijos dalyje, o profesionalo karjerą pradėjo Prahos Dukloje. Po vieno sezono šiame klube futbolininkas perėjo į Prahos Spartą. 1993 m. žaidėjas su savo nauju klubu tapo paskutinį kartą rengto Čekoslovakijos čempionato nugalėtoju, 1994 ir 1995 m. laimėjo Čekijos pirmenybes, 1996 m. prie trofėjų sąrašo pridėjo Čekijos taurę, o rezultatyviausių lygos žaidėjų sąraše liko antras. Po šio sezono Nedvedas paliko tėvynę ir persikraustė į Italiją, Romos Lazio ekipą. Amžinąjame mieste čekas praleido penkerius metus, sykį laimėjo Italijos pirmenybes, po du kartus – šalies taurę ir supertaurę, 1998 m. žaidė UEFA taurės finale, o 1999 m. laimėjo UEFA taurių laimėtojų taurę ir UEFA supertaurę. 2001 m. Nedvedas už 41 mln. eurų sumą persikėlė į Turino Juventus, kur pakeitė į Madrido Realą išvykusį šio klubo lyderį Zinedine‘ą Zidane‘ą. Senosios senjoros fanai iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į naujojo klubo žaidėjo galimybes, tačiau čekas netruko įrodyti, kad jie klysta. Per dvejus metus Juventus laimėjo Serie A pirmenybes ir Italijos supertaurę. 2003 m. Nedvedo vedama komanda buvo sunkiai sustabdoma ir Europoje. UEFA Čempionų lygoje Pjemonto klubas vieną po kito parklupdė ispanų futbolo milžinus Barceloną ir Madrido Realą ir pateko į finalą, kuriame jų laukė Milan. Deja, dėl atsakomosiose pusfinalio rungtynėse gautos geltonos kortelės Nedvedas buvo priverstas praleisti svarbiausią sezono mačą Mančesterio Old Trafforde. Be jo Juve nepralaužė Milano gynybinių redutų, o po be įvarčių pasibaigusiosių rungtynių sekusioje baudinių serijoje šaltesnius nervus pademonstravo Lombardijos klubo žaidėjai. Visgi čekų futbolo superžvaigždės pasirodymas neliko neįvertintas. 2003 m. jis susišlavė daugelį prestižinių individualių apdovanojimų – geriausiam Europos žaidėjui skirtą Auksinį kamuolį, geriausio UEFA Čempionų lygos apdovanojimą, geriausio Italijoje žaidžiančio užsieniečio apdovanojimą, taip pat su Romos kapitonu Francesco Totti pasidalino geriausio Serie A futbolininko vardą. Tačiau po šio sezono sėkmė Juventus klubui atgręžė nugarą. 2005 ir 2006 m. iškovoti Scudetto buvo prarasti dėl Italiją sudrebinusio korupcijos skandalo, o ekipa pašalinta iš aukščiausiojo diviziono. Nedvedas, kaip ir daugelis kitų komandos veteranų liko Turine ir padėjo klubui per vieną sezoną sugrįžti į Serie A pirmenybes, o 2008/09 m. sezone jau ir dalyvauti UEFA Čempionų lygoje. Visgi iki pat karjeros pabaigos 2009 m. Nedvedui su klubu ryškesnių pergalių pasiekti nepavyko. Paskutiniąsias karjeros rungtynes čekų futbolo legenda sužaidė prieš Romos Lazio. Po šio mačo Nedvedą iš aikštės abiejų klubų sirgaliai palydėjo ilgomis ovacijomis.

Čekijos rinktinėje Nedvedas debiutavo 1994 m. 1996 m. Europos čempionate futbolininkas jau buvo vienu komandos lyderių, pats įmušė vieną įvartį ir padėjo čekams pasiekti finalą. 1997 m. Nedvedas pasižymėjo dviem įvarčiais Konfederacijų taurės turnyre ir su komanda užėmė trečią vietą. 2000 m. Europos čempionatas neatnešė didelės sėkmės nei čekų rinktinei, nei Nedvedui asmeniškai. Kitaip susiklostė 2004 m. Portugalijoje vykusios Senojo žemyno pirmenybės. Į simbolinę čempionato rinktinę vėliau išrinkto Nedvedo vedami čekai grupės varžybose nugalėjo vokiečius ir olandus, ketvirtfinalyje 3 – 0 sutriuškino danus. Deja, pusfinalio rungtynėse su Graikija Fortūna nusigręžė tiek nuo rinktinės, tiek nuo jos kapitono. Jau pirmąjame kėlinyje Nedvedas gavo traumą ir buvo priverstas palikti aikštę, o likusiems žaidėjams graikų gynybos pralaužti nepavyko. Per pratęsimą, kuriame galiojo sidabrinio įvarčio taisyklė, graikai įmušė įvartį prieš pat pertrauką ir netrukus jau džiaugėsi patekę į finalą. Auksinei čekų kartai tuo tarpu teko atsisveikinti su viltimis iškovoti Europos čempionų vardus. Po šios nesėkmės Nedvedas pasitraukė iš rinktinės, tačiau vėliau komandos vyriausiasis treneris Karelas Bruckneris įkalbėjo savo kapitoną sugrįžti. 2006 m. Nedvedas dalyvavo Pasaulio čempionate Vokietijoje, tačiau jame čekams nepavyko peržengti grupės varžybų barjero. Po šio turnyro saugas galutinai atsisveikino su nacionaline komanda. Iš viso jos sudėtyje futbolininkas sužaidė 91 rungtynes, pelnė 18 įvarčių. Geriausiu Čekijos futbolininku šalies futbolo federacija Nedvedą pripažino keturis, o žurnalistai – net šešis kartus.

[Samir]

Jerzy Dudek



Gimė: 1973 m. kovo 23 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: vartininkas
Pagrindiniai klubai: Feyenoord, Liverpool

Karjerą Dudekas pradėjo Knurovo Concordia klube, o 1995 m. perėjo į Tychų Sokol debiutavo aukščiausiame Lenkijos futbolo divizione. Jau po metų vartininką į savo gretas pakvietė Olandijos futbolo milžinas Roterdamo Feyenoord. Metus Dudekui teko praleisti ant šios ekipos atsarginių žaidėjų suolo, tačiau nuo 1997 iki 2001 m. jis buvo nepakeičiamas komandos vartų sargas, 1999 m. padėjo savo klubui laimėti Olandijos čempionatą ir šalies supertaurę. Olandijos žurnalistai Dudeką 2000 m. išrinko geriausiu Eredivisie žaidėju, 1999 ir 2000 m. jis buvo pripažintas geriausiu šalies pirmenybių vartininku. 2001 m. futbolininkas persikėlė į Liverpool ekipą. Anfielde lenkas greitai tapo pagrindiniu komandos vartininku ir sėkmingu žaidimu padėjo raudoniesiems 2002 m. tapti šalies vicečempionais. Vėliau žaidėjo forma smuko, tačiau puikus lenko žaidimas 2003 m. Lygos taurės finale leido Liverpooliui 2 – 0 įveikti Manchester United vienuolikę. Didžiausios šlovės Dudekas sulaukė 2005 m. Sunkiai sezoną pradėjusi Merseisaido ekipa paskutiniosiomis grupės varžybų minutėmis visgi įšoko į UEFA Čempionų lygos atkrintamųjų varžybų traukinį. Nors Liverpool nebuvo laikomas favoritu, vieni po kitų raudonųjų pranašumą turėjo pripažinti ir Leverkūzeno Bayer, ir Turino Juventus, ir kone nenugalimu tą sezoną laikytas Londono Chelsea. Finale Stambule skauseriai stojo į kovą su Milan žvaigždynu. Ir jau po pirmo kėlinio atrodė, kad italų klubas gali pradėti planuoti pergalės paradą – rossoneri pirmavo 3 – 0. Tačiau Liverpool nepasidavė, išlygino rezultatą, Dudekas ir kompanija atlaikė Lombardijos klubo atakų bangas ir komandoms teko taurės likimą patikėti 11 metrų baudinių loterijai. Ir čia Dudekas padarė viską, kad laimingą šios loterijos bilietą ištrauktų jo komanda. Savo šokiais vartuose jis kiek įmanydamas trukdė susikaupti varžovų futbolininkams. Smūgiuodamas nuo atžymos kamuolį į tribūnas pasiuntė Serginho, Pirlo ir Ševčenkos bandymus atrėmė pats vartininkas ir Liverpool iškovojo penktąjį Europos čempionų titulą. Visgi nepaisant šios sėkmės jau kitame sezone pagrindinio klubo vartininko vietą Dudekas užleido komandos naujokui Pepe Reinai, o 2007 m. persikėlė į Madrido Realą, kur užėmė Ikero Casillaso dublerio vietą ir iki karjeros pabaigos 2011 m. aikštėje pasirodydavo tik epizodiškai.

Nacionalinėje rinktinėje Dudekas debiutavo 1998 m. Buvo pagrindinis komandos vartininkas atrankoje į 2002 m. Pasaulio čempionatą bei žaidė dviejuose rinktinės mačuose Pietų Korėjoje. Lenkams čempionatas baigėsi jau po grupės varžybų etapo. Savo vietą vartuose Dudekas išsaugojo ir sėkmingai susiklosčiusioje atrankoje į 2006 m. planetos pirmenybes, tačiau į Vokietijoje vykųsį trenerio sprendimu patyręs futbolininkas nevažiavo. Po šio turnyro Dudekas į rinktinę buvo kviečiamas gana retai. Iš viso savo šaliai žaidėjas atstovavo 60 kartus.

Dudeko pasirodymas 2005 m. UEFA Čempionų lygos finale:

[youtube][/youtube]

[Samir]

Jan Koller



Gimė: 1973 m. kovo 30 d.
Tautybė: čekas
Pozicija: puolėjas
Pagrindinis klubas: Borussia Dortmund

Dvimetrinis puolėjas savo profesionalo karjerą pradėjo Prahos Spartoje. Atstovaudamas šiam klubui Kolleris 1995 m. tapo šalies čempionu, po metų laimėjo taurę. 1996 m. žaidėjas pradėjo legionieriaus karjerą Lokeren klube Belgijoje. 1999 m. puolėjas tapo rezultatyviausiu Belgijos pirmenybių žaidėju, o po sezono persikėlė į Briuselio Anderlechtą. Atstovaudamas Belgijos sostinės ekipai čekas du kartus tapo šalies čempionu, du sykius laimėjo supertaurę, 2000 m. buvo pripažintas geriausiu Jupiler lygos žaidėju. 2001 m. Kolleris persikėlė į Dortmundo Borussia ekipą. Ten žaidė penkerius metus, sykį tapo Vokietijos čempionu, lygoje nuolat mušė dviženklį skaičių įvarčių per sezoną. 2006 m. čekas iš pramoninio Rūro persikraustė į prabangųjį Monaką, tačiau nei ten, nei vėliau Niurnberge, Samaroje bei Kanuose buvusio žaidimo lygio nebepasiekė.

Nacionalinėje rinktinėje Kolleris debiutavo 1999 m. Dalyvavo 2000, 2004 ir 2008 m. Europos čempionatuose, 2006 m. Pasaulio čempionate. Sėkmingiausiai futbolininkui susiklostė 2004 m. vykusiose Senojo žemyno pirmenybės, kuriose jis pasižymėjo dusyk ir padėjo šalies rinktinei pasiekti pusfinalį. 2006 m. Pasaulio čempionate Kolleris įmušė pirmosiose grupės varžybose, tačiau tame pačiame mače gavo traumą ir negalėjo padėti savo šaliai kovoti dėl vietos aštuntfinalyje. Karjerą Čekijos rinktinėje žaidėjas galutinai užbaigė 2009 m. Iš viso Čekijos rinktinės marškinėlius Kolleris vilkėjo 91 rungtynėse, pasižymėjo 55 įvarčiais. Tai iki šiol nepagerintas Čekijos futbolo rekordas.

[Samir]

Vladimir Šmicer



Gimė: 1973 m. gegužės 24 d.
Tautybė: čekas
Pozicija: saugas
Pagrindiniai klubai: Slavia Praha, Lens, Liverpool

Futbolininko karjeros kelią Šmiceras pradėjo Prahos Slavia klube. Su juo 1996 m. tapo Čekijos čempionu bei pasiekė UEFA taurės pusfinalį. Po šio sėkmingo sezono žaidėjas perėjo į Lens, kuriam 1998 m. padėjo iškovoti pirmąjį Prancūzijos čempionų titulą, o po metų tapo ir Lygos taurės laimėtoju. 1999 m. Šmiceras persikėlė į Liverpool ekipą Anglijoje. Albione čekas pritapo ne iš karto, tačiau vėliau atsiskleidė, 2001 m. padėjo raudoniesiems laimėti Lygos taurę, FA Taurę, UEFA taurę, Anglijos ir Europos supertaures. 2003 m. Liverpool su Šmiceru vėl triumfavo Lygos taurėje. 2005 m. klubas kiek netikėtai triumfavo UEFA Čempionų lygoje. Finalo rungtynes su Milan komanda Šmiceras pradėjo ant atsarginių žaidėjų suolo, tačiau jau pirmąjame kėlinyje pakeitė susižeidusį Harry Kewellą, antrąjame įmušė įvartį, nuginklavo varžovų vartininką Didą 11 metrų baudinių serijos metu ir paskutiniąsias savo rungtynes klube baigė virš galvos keldamas Čempionų lygos taurę. Nuo 2005 iki 2007 m. saugas praleido Bordeaux klube, vėliau grįžo į Slavią, su kuria dar du kartus tapo Čekijos čempionu, o 2008 m. pripažintas geriausiu čempionato žaidėju. 2009 m. Šmiceras pabaigė žaidėjo karjerą.

Karjerą nacionalinėje rinktinėje Šmiceras pradėjo dar prieš Čekoslovakijos skilimą, tačiau šios šalies rinktinėje tesužaidė vienerias rungtynes. Savo ruožtu Čekijos rinktinei futbolininkas nuo 1993 iki 2005 m. atstovavo 81 kartą, pelnė 27 įvarčius. Šmiceras tapo antru žaidėju istorijoje (po vokiečio Jurgeno Klinsmanno) pasižymėjusiu trijuose Europos čempionatuose iš eilės. 1996 m. Anglijoje Šmicero įvartis paskutinėmis rungtynių minutėmis į rusų vartus leido čekams prasimušti į atkrintamąsias varžybas, kuriose jie vėliau pasiekė finalą. 2000 m. Šmiceras du kartus nuginklavo danų vartininką Peterį Schmeichelį ir padėjo čekams iškovoti vienintelę pergalę turnyre. 2004 m. Portugalijoje Šmiceras įmušė pergalingą įvartį į Olandijos vartus grupės varžybų etape. Vėliau įspūdingai žaidę čekai prasimušė iki pusfinalio, bet ten jų žygį sustabdė būsimieji čempionai graikai. 1997 m. Šmiceras taip pat dalyvavo Konfederacijų taurėje, kur įmušė 5 įvarčius ir rezultatyviausių turnyro žaidėjų sąraše nusileido tik brazilui Romario. Čekai pirmenybėse užėmė trečią vietą. Šansą sudalyvauti Pasaulio čempionate Vokietijoje Šmicerui teko palaidoti dėl 2006 m. gautos sunkios kelio traumos.

[Samir]

Johann Vogel



Gimė: 1977 m. kovo 8 d.
Tautybė: šveicaras
Pozicija: saugas
Pagrindiniai klubai: Grasshoppers, PSV

Profesionalo karjerą Vogelis pradėjo Grasshoppers klube. Su šia komanda atraminio saugo pozicijoje žaidęs futbolininkas tris kartus triumfavo šalies pirmenybėse, sykį virš galvos kėlė taurę. Į kylančią Šveicarijos futbolo žvaigždę dėmesį atkreipti netruko užsienio klubai. 1999 m. Vogelis persikėlė į PSV Eindhoven klubą. Olandijoje žaidėjas pritapo labai greitai, 2001 m. buvo išrinktas geriausiu šalies pirmenybių futbolininku, keturis kartus tapo čempionu, sykį laimėjo taurę, tris kartus – supertaurę. 2005 m. su puikia Guuso Hiddinko vadovaujama PSV komanda liko per plauką nuo UEFA Čempionų lygos finalo. Po to metus praleido Milane, dvejus – Real Betis klube, o karjerą 2009 m. pabaigė vilkėdamas Blackburn Rovers aprangą.

Nacionalinėje rinktinėje Vogelis debiutavo per savo 18-ąjį gimtadienį, 1995 m. kovo 8 d. rungtynėse su graikais. 1996 ir 2004 m. žaidėjas dalyvavo Europos čempionatuose, 2006 m. atstovavo savo šaliai planetos pirmenybėse. Visuose šiuose turnyruose Vogelis buvo pagrindinės sudėties nariu, o Pasaulio čempionate jam buvo patikėtas ir komandos kapitono raištis. Būtent šis turnyras Vogeliui ir susiklostė sėkmingiausiai – jo vedami Šveicarijos futbolininkai per ketverias rungtynes nepraleido nei vieno įvarčio, sėkmingai įveikė grupės varžybų etapą, o aštuntfinalyje tik po 11 metrų baudinių serijos nusileido ukrainiečiams. Karjerą rinktinėje Vogelis baigė 2007 m. Iš viso savo šalies spalvas jis gynė 94 kartus, įmušė 2 įvarčius.

[Samir]

Marek Jankulovski



Gimė: 1977 m. gegužės 9 d.
Tautybė: čekas
Pozicija: gynėjas
Pagrindinis klubas: Milan

Profesionalo karjerą makedono ir čekės sūnus pradėjo gimtosios Ostravos Banik ekipoje. Kairiojo gynėjo arba saugo pozicijoje rungtyniauti galintis žaidėjas nuosekliai gerino savo pasirodymus klube ir 1999/2000 m. sezone per 27 turus pasižymėjęs 8 kartus patraukė užsienio klubų dėmesį. Tolesnę karjerą Jankulovski nusprendė tęsti Apeninų pusiasalyje. Dvejus metus čekas praleido Napoli, trejus – Udinese klubuose, o 2005 m. perėjo į vieną pajėgiausių Italijos ekipų – Milan. Pritapti rossoneri gretose futbolininkui prireikė šiek tiek laiko, tačiau žaidėjas buvo vienas svarbiausių ekipos narių 2006/07 m. sezone, kurio pabaigoje Milan žaidėjai galėjo džiaugtis pelnytai laimėta UEFA Čempionų lygos taure. 2007 m. Jankulovski taip pat pasižymėjo puikiu įvarčiu pergalingose UEFA supertaurės rungtynėse su Sevilla, o metų pabaigoje laimėjo ir Pasaulio klubų taurę. Milane čekas žaidė iki 2011 m., paskutiniame sezone Lombardijoje laimėjo šalies čempionatą, o paskutinį karjeros sezoną sužaidė gimtąjame Banike.

Čekijos rinktinei Jankulovski atstovavo nuo 2000 iki 2009 m., per 77 rungtynes pelnė 11 įvarčių. 2000 m. Europos čempionate žaidėjas didesnio vaidmens rinktinėje nevaidino, tačiau 2004 ir 2008 m. Senojo žemyno pirmenybėse bei 2006 m. Pasaulio čempionate buvo pagrindinės sudėties nariu. Sėkmingiausiai iš šių turnyrų čekams susiklostė 2004 m. Europos čempionatas, kuriame jie nužengė iki pusfinalio. 2007 m. Jankulovski pripažintas Čekijos metų futbolininku.

[Samir]

Alexander Frei



Gimė: 1979 m. liepos 15 d.
Tautybė: šveicaras
Pozicija: puolėjas
Pagrindiniai klubai: Stade Rennais, Borussia Dortmund

Karjerą Frei pradėjo Basel klube, vėliau iki 2003 m. atstovavo dar trims tėvynės komandoms – Thun, Luzern ir Servette, su pastarąja 2001 m. laimėjo šalies taurę. Vėliau sportininkas trejus metus atstovavo Stade Rennais, 2004/05 m. sezone tapo rezultatyviausiu Ligue 1 žaidėju. 2006 m. Frei persikėlė į Dortmundo Borussia, kur sėkmingai rungtyniavo iki 2009 m. Po to puolėjas grįžo į Basel klubą, kur žaidė iki karjeros pabaigos 2013 m., keturis kartus laimėjo Šveicarijos čempionatą ir du kartus - taurę.

Nacionalinėje rinktinėje Frei debiutavo 2001 m. Futbolininkas buvo pagrindinės sudėties nariu 2004 m. Europos čempionate ir 2006 m. planetos pirmenybėse, pastarąjame turnyre du kartus nuginklavo varžovų vartininkus ir padėjo komandai pasiekti aštuntfinalį. 2008 m. Europos čempionate Frei buvo rinktinės kapitonu, tačiau jau pirmose rungtynėse patyrė traumą ir nebegalėjo tęsti pasirodymo varžybose. 2010 m. Pasaulio čempionate puolėjas sužaidė dvejas rungtynes. Iš viso futbolininkas iki 2011 m. Šveicarijos nacionalinės komandos sudėtyje sužaidė 86 rungtynes, varžovų vartininkus nuginklavo 42 kartus. Daugiau įvarčių vilkėdamas Šveicarijos rinktinės aprangą nėra įmušęs joks žaidėjas.

[Samir]

Tomaš Rosicky



Gimė: 1980 m. spalio 4 d.
Tautybė: čekas
Pozicija: saugas
Pagrindiniai klubai: Borussia Dortmund, Arsenal

Prahoje gimęs futbolininkas karjerą pradėjo Spartoje, su kuria tris kartus tapo Čekijos čempionu, o 1999 m. pripažintas Čekijos futbolo metų atradimu. Talentingą žaidimo organizatorių netruko pastebėti užsienio ekipos. 2001 m. saugą į savo gretas priviliojo Dortmundo Borussia. 2001/02 m. sezone Rosicky padėjo savo klubui laimėti Vokietijos pirmenybes ir pasiekti UEFA taurės finalą. Futbolininko karjerą stabdė jį persekiojančios traumos, tačiau būdamas sveikas jis buvo vienu pavojingiausių lygos saugų ir dėl savo sugebėjimų užsitarnavo „Mažojo Mocarto“ pravardę. 2006 m. finansinių nepriteklių kamuojamas Dortmundo klubas pardavė savo lyderį Londono Arsenalui. Pritapti naujame klube čekui nebuvo itin sunku, tačiau futbolininko nesiliaujančios kamuoti traumos toli gražu ne visada leisdavo jam atskleisti visą savo potencialą bei padėti savo klubui kovoti dėl pergalių. Nepaisant to, Arsenale saugas praleido net 10 metų, sužaidė 247 rungtynes, pelnė 28 įvarčius ir du kartus laimėjo FA taurę. Paskutinį karjeros sezoną futbolininkas sužaidė gimtojoje Spartoje.

Čekijos rinktinėje Rosicky debiutavo 2000 m. Jau tų pačių metų Europos čempionate devyniolikmetis saugas buvo pagrindinės sudėties žaidėjas. 2004 m. Rosicky su Čekijos rinktine pasiekė senojo žemyno pirmenybių pusfinalį. 2006 m. Pasaulio čempionato atrankos varžybose žaidėjas įmušė 7 įvarčius ir padėjo savo komandai patekti į finalinį turnyro etapą. Jame Rosicky pirmosiose rungtynėse su amerikiečiais pasižymėjo dubliu, tačiau vėliau čekai patyrė du pralaimėjimus ir turėjo keliauti namo jau po grupės varžybų etapo. Po šio turnyro iš rinktinės pasitraukus Pavelui Nedvedui Rosicky tapo reprezentacinės Čekijos komandos kapitonu. Futbolininkas taip pat dalyvavo 2012 ir 2016 m. Europos čempionatuose. Geriausiu Čekijos futbolininku sporto žurnalistai saugą pripažino sykį, šalies futbolo federacija – tris kartus. Iš viso šalies rinktinėje iki 2016 m. futbolininkas sužaidė 105 rungtynes, pelnė 23 įvarčius.

[Samir]

Milan Baroš



Gimė: 1981 m. spalio 28 d.
Tautybė: čekas
Pozicija: puolėjas
Pagrindiniai klubai: Liverpool, Galatasaray

Karjerą Barošas pradėjo Ostravos Banik klube, 1998 m. debiutavo Čekijos pirmenybėse, 2000 m. pripažintas Čekijos futbolo metų atradimu. 2002 m. pradžioje Barošas persikėlė į Liverpool ekipą. 2003 m. su savo bendraklubiais futbolininkas laimėjo Lygos taurę, o sėkmingiausiai žaidėjui susiklostė 2004/05 m. sezonas, kai jis buvo tvirtas pagrindinės sudėties narys ir padėjo savo klubui laimėti UEFA Čempionų lygą. Po šio triumfo čekas paliko Anfieldą, ir kurį laiką žaidė Aston Villa, Lyon bei Portsmouth ekipose, tapo Prancūzijos čempionu ir FA taurės laimėtoju. Individualiu meistriškumu vėl ryškiau sužibėti Barošui pavyko 2008 m. persikėlus į Stambulo Galatsaray ekipą. Jau pirmąjame savo sezone Turkijoje jis tapo rezultatyviausiu šalies pirmenybių futbolininku, o 2012 m. padėjo "liūtams" tapti šalies čempionais.

Čekijos rinktinėje Barošas debiutavo 2001 m. 2002 m. su Čekijos jaunimo rinktine tapo Europos U21 čempionato nugalėtoju. 2004 m. Europos čempionate Barošas buvo sunkiai sustabdomas, pelnė 5 įvarčius, tapo rezultatyviausiu turnyro futbolininku, buvo išrinktas į simbolinę pirmenybių rinktinę ir padėjo čekams pasiekti pusfinalį. 2006 m. Pasaulio čempionate dėl traumos puolėjas aikštėje pasirodė tik sykį, 2008 m. Europos pirmenybėse jam teko tenkintis atsarginio role. Iš viso iki šiol Barošas Čekijos rinktinės marškinėlius vilkėjo 78 kartus, įmušė 38 įvarčius. Karjeros pabaigoje puolėjas grįžo į tėvynę ir šiuo metu gina Ostravos Banik spalvas.