100 Europos klubų

[Samir]

81. Besiktas



Šalis: Turkija
Miestas: Stambulas
Įkūrimo metai: 1903 m.
Šalies čempionai: 15 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 9 kartus
Čempionų lyga: 1/4 finalo (1986/87)
UEFA taurė: 1/4 finalo (2002/03)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Antras etapas (tris kartus)

Besiktas sporto klubas buvo įkurtas to paties pavadinimo Stambulo rajone 1903 m. Klubo futbolo komanda pirmą kartą buvo suburta 1911 m., o į Stambulo lygą Besiktas įstojo tik 1924 m. 1937 m. Besiktas pradėjo žaisti naujai suburtoje Turkijos nacionalinėje lygoje, o 1959 m. jau profesionalioje Pirmojoje lygoje. Jau nuo XX a. pradžios ne tik Stambulo, tačiau ir visos Turkijos futbole dominavo Galatasaray ir Fenerbahce, tačiau Besiktas tiek pagal populiarumą, tiek pagal pasiekimus aikštėje sugebėjo tvirtai užimti trečią vietą Turkijos klubų hierarchijoje.

1960 m. laimėję Turkijos čempionatą Besiktas tapo pirmąją šalies komanda, žaidusia Europos čempionų taurėje. Aukso amžių „Juodieji ereliai“ išgyveno devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje. 1987 m. klubas pasiekė ketvirtfinalį Europos čempionų taurėje, o nuo 1990 iki 1992 m. tris kartus iš eilės laimėjo Turkijos čempionatą. 1991/92 m. sezone ekipa lygoje nepatyrė nei vieno pralaimėjimo – tai vienintelis toks atvejis Turkijos čempionato istorijoje.

Nuo 1947 iki 2013 m. Besiktas žaidė BJK Inonu stadione ant Bosforo sąsiaurio kranto, Europos pusėje. Jo vietoje 2016 m. pastatytas naujas Vodafone Arena stadionas, talpinantis 41 000 žiūrovų.

[Samir]

80. AEK



Šalis: Graikija
Miestas: Atėnai
Įkūrimo metai: 1924
Šalies čempionai: 12 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 15 kartų
Čempionų lyga: 1/4 finalo (1968/69)
UEFA taurė: 1/2 finalo (1976/77)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/4 finalo (1997/98; 1998/99)

AEK klubą 1924 m. įkūrė po graikų – turkų karo iš Konstantinopolio pabėgę graikai. Į šį faktą aliuziją daro ir klubo pavadinimas, pilnai reiškiantis „Konstantinopolio atletikos sąjungą“. Klubas netruko išpopuliarėti ir jau tarpukariu laimėjo pirmuosius savo trofėjus: Graikijos taurę 1932 m. ir lygos bei taurės dublį 1939 m. Čempionų titulą AEK apgynė ir paskutiniajame prieš karą čempionate.

Pirmaisiais pokario dešimtmečiais Graikijoje galutinai susiformavo trijų lyderiaujančių šalies klubų hierarchija – pirmas Olympiakos, jam konkurenciją sudaro Panathinaikos, na, o trečiuoju liko AEK. Geltonai juodi kartkartėmis laimėdavo čempionatą ar taurę, taip pat galėjo pasidžiaugti ir sąlygine sėkme Europoje. 1969 m. AEK tapo pirmąja Graikijos komanda, pasiekusia Europos čempionų taurės ketvirtfinalį, 1977 m. taip pat pirmieji iš savo šalies atstovų pasiekė UEFA taurės pusfinalį.

Ryškiausias AEK pergalės namų arenoje turėtume sieti visų pirma su Dušano Bajevičiaus pavarde. Šis Bosnijos serbas Atėnų komandos treneriu tapo 1988 m. ir jau pirmame sezone atvedė savo komandą į pirmąją turnyro lentelės vietą, o vėliau jo vadovaujama ekipa laimėjo tris čempionų titulus iš eilės 1992, 1993 ir 1994 m. Tiesa, pastarasis čempionų titulas ilgam liko paskutiniu AEK trofėjų kabinete: po jo klubas ilgą laiką laimėdavo nebent taures ir dvyliktą čempionų titulą iškovojo tik 2018 m. Taip pat XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje AEK turėjo keletą įsimintinų sezonų Europoje: du kartus iš eilės pasiekė UEFA taurių laimėtojų taurės ketvirtfinalį bei sužaidė visas šešerias rungtynes lygiosiomis 2002/03 m. UEFA Čempionų lygos grupių etape.

Antrajame XXI a. dešimtmetyje klubą ištiko rimta finansinė krizė. Tai atsiliepė komandos žaidimui ir 2013 m. AEK pirmą kartą iškrito iš aukščiausiojo diviziono. Mažinant išlaidas, klubas priėmė sprendimą žaisti net ne antrajame, o trečiajame divizione. Šį Atėnų futbolininkai nesunkiai laimėjo, po metų tokią pačią sėkmę pakartojo ir antrajame divizione ir grįžo į aukščiausią Graikojos lygą.

Nuo 1928 iki 2003 m. AEK žaidė 27 000 žiūrovų talpinusiame Nikos Goumas stadione. Šis stadioną uždarius ir vėliau nugriovus, AEK persikėlė į Atėnų olimpinį stadioną. Ateityje klubas planuoja statyti savo mažesnį stadioną, kurio architektūra bus modeliuojama pagal Sofijos soboro pavyzdį Stambule.

AEK sirgaliai yra žinomi dėl savo tradiciškai antifašistinių pažiūrų. Aktyviausių fanų grupė vadinama Original 21 vardu, kuris kilo nuo senojo Nikos Goumas stadiono tribūnos pavadinimo. Svarbiausiais komandos priešais yra Olympiakos bei Panathinaikos, o pagrindiniais AEK fanų draugais dėka kairiųjų pažiūrų Europoje tapo Marselio Olympique ir Livorno fanai.

[Samir]

79. Genoa



Šalis: Italija
Miestas: Genuja
Įkūrimo metai: 1893 m.
Šalies čempionai: 9 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 1 kartą
Čempionų lyga: Nedalyvavo
UEFA taurė: 1/2 finalo (1991/92)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Nedalyvavo

Genoa kriketo ir futbolo klubas buvo suburtas 1893 m. ir šiandien tai yra seniausias tebeveikiantis futbolo klubas Italijoje. Savo istorijos pradžioje klubas buvo išimtinai angliškas, tačiau po kelerių metų prie jo leista jungtis ir italams. 1898 m. Genoa laimėjo pirmąjį Turine surengtą Italijos čempionatą, o iš viso per septynis pirmus metus laimėjo net šešis čempionų titulus. Tik 1901 m. uostamiesčio atstovus į antrąją vietą nustūmė Milan.

Futbolui Italijoje įsibėgėjant Genoa dominavimas nutrūko ir į pirmaujančias pozicijas pakilo tokie klubai kaip Juventus, Milan ar Pro Vercelli. Prie to iš dalies prisidėjo ir draudimas remtis užsieniečiais, tradiciškai angliškai Genoai pakenkęs labiau, nei kitoms ekipoms. 1915 m. Genoa tapo Šiaurės Italijos čempione. Dėl Pirmojo pasaulinio karo nacionalinis finalas taip ir nebuvo sužaistas, o šio sezono čempionais Genujos atstovai buvo pripažinti jau po karo. Dar du čempionatus Genoa laimėjo trečiojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau devintasis titulas, iškovotas 1924 m., iki šiol lieka paskutinis klubo istorijoje.

Iki Antrojo pasaulinio karo Genoa liko gana stipriu, nors ir nestabiliu klubu, tačiau po karo nusirito į lentelės vidutiniokų gretas, o taip pat pasisvečiuodavo ir žemesniuosiuose divizionuose: 1970 m. komanda iškrito net į Serie C. Geresnių rezultatų klubas pasiekė dešimtojo dešimtmečio pradžioje: 1991 m. Serie A užėmė ketvirtąją vietą, o kitame sezone UEFA taurės varžybose pasiekė pusfinalį, pakeliui į jį tapdama pirma Italijos komanda Anfielde įveikusia Liverpool. Vis dėlto vėl užsikabinti už elito Ligūrijos klubui nepavyko ir pastaruosius porą dešimtmečių jo statusas svyruoja tarp Serie A vidutinioko ir žemesnės lygos komandos.

Namų rungtynes komanda žaidžia Stadio Luigi Ferraris stadione, talpinančiame 36 000 žiūrovų. Šį stadioną komanda dalijasi su amžinais savo varžovais Sampdoria. Šių ekipų tarpusavio dvikova yra vadinama Derby della Lanterna – Švyturio derbiu. Įdomu paminėti, kad viena iš klubo pravardžių yra „Senasis kvailys“ – ją komandai davė vienas žymiausių Italijos sporto žurnalistų ir Genoa fanas Gianni Brera.

[Samir]

78. Dinamo Zagreb



Šalis: Kroatija
Miestas: Zagrebas
Įkūrimo metai: 1911 m.
Šalies čempionai: 24 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 22 kartus
Čempionų lyga: Grupės etapas (6 kartus)
UEFA taurė: 1/8 finalo (1997/98; 2018/19)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/2 finalo (1960/61)

Dabartinis Zagrebo Dinamo klubas buvo įkurtas 1945 m., tačiau klubas savo oficialiai įkūrimo data laiko 1911 m., kuomet susikūrė Zagrebo Gradanski klubas, komunistų valdžios uždarytas tais pačiais 1945 m. ir kurio pagrindu buvo kuriamas Dinamo. Jugoslavijos čempionate Zagrebo klubas debiutavo pirmąjame 1946/47 m. sezone, o pirmą čempionų titulą iškovojo jau po metų. 1954 ir 1958 m. kroatai pridėjo dar du čempionų titulus, 1961 m. pasiekė Taurių laimėtojų taurės pusfinalį, o 1963 m. pasiekė Tarptautinės mugių taurės finalą, kur nusileido Valencia ekipai.

Atsigriebti pavyko 1967 m., kai toje pačioje Mugių taurėje Dinamo įveikė tokius klubus kaip Juventus ir Eintracht, o finale palaužė Leeds United ir taip laimėjo pirmą bei vienintelį europinį turnyrą savo istorijoje. Aštuntąjame dešimtmetyje Dinamo sėkmė išblėso ir tik 1982 m. komanda sugebėjo ketvirtą ir paskutinį kartą laimėti Jugoslavijos čempionatą.

Subyrėjus Jugoslavijai Dinamo du kartus pakeitė pavadinimą – iš pradžių į Gradanski, vėliau į Croatia, ir tik 2000 m. vėl grįžo prie įprasto vardo. Nepriklausomai nuo klubo pavadinimo, Kroatijos čempionate lygių jam neatsirado – iki šiol iš 27 čempionatų sostinės atstovai laimėjo 19.

Namų rungtynes Dinamo žaidžia Maksimir stadione, talpinančiame beveik 40 000 žiūrovų. Klubo sirgaliai yra susibūrę į Bad Blue Boys grupuotę. Pagrindiniais klubo priešininkais yra Splito Hajduk komanda, kiek mažesnė priešprieša egzistuoja mačuose su Rijeka.

[Samir]

77. Slovan Bratislava



Šalis: Slovakija
Miestas: Bratislava
Įkūrimo metai: 1919 m.
Šalies čempionai: 20 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 20 kartų
Čempionų lyga: 1/8 finalo (1970/71; 1992/93)
UEFA taurė: 1/16 finalo (3 kartus)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Čempionai (1968/69)

Klubas 1919 m. buvo įkurtas ČsŠK pavadinimu, o jau 1922 m. iškovojo pirmąjį Slovakijos čempiono vardą. Klubas ilgainiui įsitvirtino kaip pajėgiausia Slovakijos futbolo ekipa. Po Antrojo pasaulinio karo Čekijos ir Slovakijos lygas sujungus į vieną, Slovan pirmąjį Čekoslovakijos čempionų titulą iškovojo 1949 m., ir šią sėkmę pakartojo 1950 ir 1951 m. Apskritai per Čekoslovakijos laikotarpį Slovan šios šalies čempiono vardą iškovojo 8 kartus ir pagal šį pasiekiekimą nusileidžia tik Prahos trejetui: Spartai, Slaviai ir Duklai.

Vis dėlto reikšmingiausią pergalę Slovan iškovojo 1968/69 m. sezone, kai UEFA taurių laimėtojų taurėje įveikė tokius klubus kaip Porto ir Torino, o finale Bazelyje 3 – 2 palaužė pačią Barceloną. Slovan yra vienintelis buvusios Čekoslovakijos klubas, laimėjęs UEFA turnyrą.

Po Čekoslovakijos skilimo Slovan Slovakijos čempionais tapo 8 kartus ir pagal šį rodiklį yra sėkmingiausias šalies klubas.

Namų rungtynes komanda ilgą laiką žaidė 30 000 žiūrovų talpinančiame Tehelne pole stadione. 2019 m. sausį šio vietoje atidarytas naujas, mažesnis (22 000 žiūrovų), tačiau modernesnis stadionas, kuriame savo namų rungtynes žais ir nacionalinė rinktinė. Pagrindiniais klubo varžovais yra Trnavos Spartak bei kita Bratislavos ekipa Inter.

[Samir]

76. Dinamo Tbilisi



Šalis: Gruzija
Miestas: Tbilisis
Įkūrimo metai: 1925 m.
Šalies čempionai: 18 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 15 kartų
Čempionų lyga: 1/8 finalo (1979/80)
UEFA taurė: 1/8 finalo (3 kartus)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Čempionai (1980/81)

1925 m. Dinamo sporto draugijos Tbilisyje sukurta komanda 1936 m. kuriant Sovietų Sąjungos čempionatą buvo pasiųsta į antrąjį pagal pajėgumą divizioną, tačiau jau pirmu bandymu pateko į aukščiausiąją lygą ir liko joje iki pat SSRS žlugimo. 1939 ir 1940 m. Gruzijos atstovai tapo šalies vicečempionais, iš karto po Antrojo pasaulinio karo du kartus užėmė trečiąją vietą, šeštojo dešimtmečio pradžioje du sykius vėl liko antri.

Čempionų titulą gruzinai pagaliau iškovojo 1964 m., papildomose rungtynėse Taškente įveikę tiek pat taškų čempionate surinkusį Maskvos Torpedo. 1976 m. komanda pirmą kartą laimėjo šalies taurę, 1978 m. triumfavo čempionate, 1979 m. dar kartą iškovojo taurę. Vyšnia ant torto tapo 1981 m., kai Tbilisio ekipa Taurių laimėtojų taurėje įveikė tokias komandas kaip West Ham United ir Feyenoord, o finale Diuseldorfe 2 – 1 palaužė Jenos Carl Zeiss komandą.

1990 m. komanda pasitraukė iš byrėti pradėjusios TSRS pirmenybių ir ėmė žaisti Gruzijos čempionate. Komanda net bandė atsisakyti tarybinio Dinamo pavadinimo ir persivadino į Iberia, tačiau po poros sezonų grįžo prie senojo vardo. Komanda dešimt sezonų iš eilės laimėjo nacionalines pirmenybes ir tik naujame tūkstantmetyje sulaukė pastovios konkurencijos kovoje dėl čempionų titulo.

Namų rungtynes komanda žaidžia Boriso Paičadzės vardu pavadintame stadione, talpinančiame 55 000 žiūrovų.

[Samir]

75. Zenit



Šalis: Rusija
Miestas: Sankt Peterburgas
Įkūrimo metai: 1925 m.
Šalies čempionai: 5 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 4 kartus
Čempionų lyga: 1/8 finalo (1985/86; 2011/12; 2013/14; 2015/16)
UEFA taurė: Čempionai (2007/08)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Nedalyvavo

Oficialia klubo įkūrimo data laikomi 1925 m., kai buvo suburta Leningrado metalo gamyklos komanda, vėliau nešiojusi Stalino vardą ir juo debiutavusi Sovietų Sąjungos pirmenybėse. Dabartinį pavadinimą komanda gavo tik 1939 m. pabaigoje. Nors ir nestokojusi populiarumo gimtąjame mieste, Zenit komanda tarybiniame futbole elitui nepriklausė, o 1967 m. nuo iškritimo į žemesnį divizioną ją išgelbėjo kurioziška aplinkybė – futbolo funkcionieriai nusprendė, kad švenčiant Spalio revoliucijos penkiasdešimtmetį Leningrado negalima palikti be komandos aukščiausioje lygoje ir, norėdami išsaugoti paskutinėje vietoje likusį Zenitą, kitam sezonui padidino aukščiausios lygos komandų skaičių.

Vienintelį Sovietų Sąjungos čempionų titulą Zenit iškovojo 1984 m. Sovietinei imperijai subyrėjus pirmame Rusijos pirmenybių sezone Peterburgo komanda iškrito į žemesnį divizioną, tačiau 1996 m. grįžo į jį ir pradėjo kilti šalies futbolo hierarchijos laipteliais. 2005 m. tas pakilimas įgavo naują pagreitį, kai klubo savininku tapo dujų koncernas „Gazprom“. Dujininkų pinigai Zenit leido surinkti pajėgią sudėtį ir nuo 2007 iki 2015 keturis kartus laimėti šalies čempionatą. Vis dėlto įsimintiniausiu klubui tapo 2007/08 m. sezonas, kai UEFA taurėje komanda įveikė tokias komandas kaip Marselio Olympique ir Miuncheno Bayern, finale Mančesteryje 2 – 0 palaužė Glazgo Rangers ir laimėjo pirmą tarptautinį trofėjų savo istorijoje.

Principiniais Zenito varžovais laikoma Maskvos klubų triada – Spartak, CSKA ir Dinamo. Namų rungtynes sovietmečiu komanda žaidė Kirovo vardo stadione, geriausiais laikais talpinusiame virš 100 000 žiūrovų, nuo 1995 m. komanda žaidė gerokai mažesniame (20 000 vietų) Petrovskij stadione miesto centre. Nuo 2017 m. Zenit persikėlė į Kirovo stadiono vietoje pastatytą naują areną, talpinančią 68 000 žiūrovų ir pavadintą Gazprom vardu.

[Samir]

74. Newcastle United



Šalis: Anglija
Miestas: Niukaslas prie Taino
Įkūrimo metai: 1892 m.
Šalies čempionai: 4 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 6 kartus
Čempionų lyga: 1/8 finalo (2002/03)
UEFA taurė: 1/2 finalo (2003/04)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/16 finalo (1998/99)

Newcastle United klubas susikūrė 1892 m. susijungus Newcastle East End ir Newcastle West End ekipoms. 1893 m. komanda prisijungė prie Futbolo lygos, 1899 m. pakilo į Pirmąjį divizioną. XX a. pirmasis dešimtmetis tapo sėkmingiausiu klubo istorijoje – komanda tris kartus laimėjo Anglijos čempionatą, o 1910 m. po trijų nesėkmingų pasirodymų finaluose pagaliau į viršų kėlė ir FA taurę. Po Pirmojo pasaulinio karo komanda 1924 ir 1932 m. laimėjo taurę, 1927 m. čempionatą, tačiau netrukus po to komandos žaidimo kreivė smuko žemyn ir jau 1934 m. komanda iškrito iš aukščiausio diviziono.

Šeštajame dešimtmetyje komanda blykstelėjo trimis FA taurėmis per penkis sezonus, o 1969 m. laimėjo Tarptautinę mugių taurę, finale įveikę Ujpest futbolininkus. Dešimtajame dešimtmetyje šarkos du sezonus iš eilės užėmė antrą vietą Premier lygoje, tačiau nutraukti taurių bado klubui nepavyko.

Nuo pat savo įsikūrimo klubas žaidžia St. James‘ Park stadione, šiuo metu talpinančiame 52 000 žiūrovų. Svarbiausiu klubo varžovu yra kaimyninis Sunderland klubas, kiek mažesnė priešprieša egzistuoja su kita Anglijos šiaurės rytų komanda Middlesbrough.

[Samir]

73. Levski



Šalis: Bulgarija
Miestas: Sofija
Įkūrimo metai: 1914 m.
Šalies čempionai: 26 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 25 kartus
Čempionų lyga: 1/8 finalo (1977/78; 1984/85; 1993/94)
UEFA taurė: 1/4 finalo (1975/76; 2005/06)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/4 finalo (1969/70; 1976/77; 1986/87)

Levski klubą 1911 m. subūrė grupė Sofijos studentų, o 1914 m. jis buvo registruotas oficialiai. Savo vardą klubas gavo nuo Bulgarijos revoliucionieriaus Vasilijaus Levskio. 1924 m. pradėjus rengti Bulgarijos čempionatą, Levski ne kartą buvo arti sėkmės, tačiau pirmojo titulo teko laukti beveik dešimtmetį, iki 1933 m.

Po Antrojo pasaulinio karo Levski kartu su Sofijos CSKA įsitvirtino kaip dvi dominuojančios jėgos Bulgarijos futbole. Politiniai vėjai klubui, tiesa, ne visada leisdavo džiaugtis savo pavadinimu – nuo 1949 iki 1957 m. komanda vadinosi Dinamo, 1969 m. sujungus Levski su kitu sostinės klubu Spartak, naujasis darinys daug negalvojant buvo pavadintas Levski-Spartak, o 1985 m., po itin grubaus Bulgarijos taurės finalo, komanda buvo performuota ir pavadinta Vitoša. Nepaisant pavadinimų kaitos, klubas stabiliai laikėsi šalies futbolo elite ir pagal iškovotus čempionų titulus nusileidžia tik Sofijos CSKA, o taip pat yra vienintelis Bulgarijos klubas, niekada neiškritęs iš šalies aukščiausiojo diviziono.

Tarptautinėje arenoje Levski nei karto neperžengė jokio turnyro ketvirtfinalio barjero, tačiau 1976 m. UEFA taurėje šiame turnyro etape įrašė savo vardą į istoriją 5 – 4 nugalėdami Barceloną ir tapę pirmąja bei iki šiol vienintele komanda, UEFA turnyre katalonų superklubui per vieną mačą sumušusia penkis įvarčius.

Svarbiausiu klubo varžovu yra kita Sofijos komanda CSKA. Namų rungtynes Levski nuo 1963 m. žaidžia 25 000 žiūrovų talpinančiame Georgijaus Asparuhovo stadione, pavadintame pagerbiant vieną garsiausių visų laikų klubo žaidėjų. Įdomu tai, kad Sofijoje yra ir Vasilijaus Levskio vardu pavadintas stadionas, tačiau jame savo rungtynes žaidžia Bulgarijos nacionalinė rinktinė.

[Samir]

72. Koln



Šalis: Vokietija
Miestas: Kiolnas
Įkūrimo metai: 1948 m.
Šalies čempionai: 3 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 4 kartus
Čempionų lyga: 1/2 finalo (1978/79)
UEFA taurė: Finalas (1985/86)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/2 finalo (1968/69)

Dabartinis Koln klubas susikūrė sujungus dvi anksčiau mieste gyvavusias komandas. Pokario Vokietijoje ekipa netrukus ėmė pretenduoti į aukščiausias pozicijas ir 1954 m. žaidė taurės finale, o 1960 m. tapo šalies vicečempionais. 1962 m. Rūro komanda pirmą kartą laimėjo Vakarų Vokietijos čempionatą, o tai leido ekipai debiutuoti Europos čempionų taurėje. Debiutas gavosi labai nesaldus: pirmame mače Škotijoje vokiečius net 8-1 sumušė Dundee futbolininkai, o pergalė 4-0 Kiolne nieko pernelyg nepaguodė.

1964 m. Koln tapo pirmaisiais naujai suburtos Bundesligos čempionais, o dar vienas nuotykis Europoje baigėsi apmaudžiai: Europos čempionų taurės ketvirtfinalyje Kiolno futbolininkus Liverpool eliminavo tik po to, kai po lygiųjų laimėjo monetos metimą. 1968 m. ekipa pirmą kartą laimėjo šalies taurę ir gana ilgam laikui įsitvirtino tarp stipriausių šalies komandų. Sėkmingiausiu klubui tapo 1977/78 m. sezonas, kuriame ekipa laimėjo lygos ir taurės dublį. Kitame sezone Koln pasiekė Europos čempionų taurės pusfinalį, kuriame nusileido būsimiems čempionams Nottingham Forest. Arčiausiai europinio trofėjaus klubas buvo 1986 m., kuomet UEFA taurės finale nusileido Madrido Realui.

Stabiliai sėkmingi Kolno pasirodymai baigėsi paskutiniąjame XX a. dešimtmetyje, o 1998 m. ekipa pirmą kartą iškrito iš Bundesligos. Pastaraisiais metais klubas įprastai blaškosi tarp pirmojo ir antrojo Vokietijos pirmenybių lygmens.

Namų rungtynes komanda žaidžia RheinEnergie stadione, talpinančiame per 48 000 žiūrovų. Svarbiausiais klubo varžovais yra kaimyniniai Miunchengladbacho Borussia, Leverkūzeno Bayer ir Diuseldorfo Fortuna klubai. Klubo simboliu yra ožys Hennesas, kuris yra pavaizduotas ir klubo emblemoje. Pirmąjį Hennesą ekipai juokais padovanojo Kiolno cirkas.

[Samir]

71. MTK Budapest



Šalis: Vengrija
Miestas: Budapeštas
Įkūrimo metai: 1888 m.
Šalies čempionai: 23 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 12 kartų
Čempionų lyga: 1/4 finalo (1955/56)
UEFA taurė: 1/16 finalo (1993/94; 1997/98)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Finalas (1963/64)

MTK klubas susibūrė 1888 m., tačiau jo futbolo padalinys buvo įsteigtas tik 1901 m. Komanda labai greitai įšoko į šalies futbolo elitą ir jau 1904 m. šventė pirmąjį Vengrijos čempionų titulą. Ypač sėkmingai MTK klostėsi metai po Pirmojo pasaulinio karo, kai ekipa laimėjo dešimt čempiono titulų iš eilės. Šalies futbolui tapus profesionaliu, tokių sėkmingų rezultatų klubas pakartoti nesugebėjo.

1949 m. klubo kontrolę perėmė Vengrijos slaptoji policija, o komandos pavadinimas buvo kelis kartus pakeistas. Nepaisant to, aikštėje reikalai klostėsi neblogai, o inauguraciniame Europos čempionų taurės turnyre MTK tapo pirmaisiais Vengrijos atstovais prestižiniame turnyre ir pasiekė jo ketvirtfinalį. 1955 m. komanda taip pat laimėjo Vidurio Europos taurę. Pastarąjį pasiekimą MTK pakartojo 1963 m., o po metų pasiekė Taurių laimėtojų taurės finalą, kuriame po pratęsimo nusileido Lisabonos Sportingui. Pastaraisiais metais klubo šlovė kiek priblėso, tačiau pagal iškovotus Vengrijos čempiono titulus komanda nusileidžia tik Ferencvaros.

Namų rungtynes klubas žaidžia legendinio MTK žaidėjo Nandoro Hidegkuti vardu pavadintame stadione, po paskutinės rekonstrukcijos talpinančiame kiek daugiau nei 5000 žiūrovų. Principiniu klubo varžovu yra kita Budapešto komanda Ferencvaros, mačai su kuria vadinami Amžinuoju derbiu.

[Samir]

70. Legia



Šalis: Lenkija
Miestas: Varšuva
Įkūrimo metai: 1916 m.
Šalies čempionai: 13 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 19 kartų
Čempionų lyga: 1/2 finalo (1969/70)
UEFA taurė: 1/8 finalo (1985/86)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/2 finalo (1990/91)

Klubo ištakos siekia Pirmojo pasaulinio karo metus, kai Voluinėje buvo suburta Lenkijos legionų komanda. Po karo klubas įgijo labiau formalizuotą struktūrą ir tapo oficialiu Lenkijos armijos klubu. Iki Antrojo pasaulinio karo Legia didelių pergalių nepasiekė ir aukščiau trečios vietos nacionaliniame čempionate nepakilo.

Po karo klubas kurį laiką vadinosi CWKS ir šiuo vardu 1955 m. pirmą kartą laimėjo Lenkijos čempionatą ir taurę, o po metų šį pasiekimą pakartojo. Vis dėlto istorija parodė, kad Legia nacionalinėje arenoje sėkmingiau grumiasi taurių turnyruose – šių trofėjų ji yra iškovojusi 19 ir pagal šį rodiklį Lenkijoje labai tvirtai pirmauja (antroje vietoje esantis Zabžės Gornik turi tik šešias taures), o su 13 čempionų titulų dalinasi trečią – ketvirtą vietas.

Varšuvos ekipai kelis kartus pavyko sėkmingai sudalyvauti europiniuose turnyruose – įsimintiniausiu iš jų buvo 1969/70 m. sezonas, kai lenkai tik Europos čempionų taurės pusfinalyje nusileido būsimam nugalėtojui Feyenoordui. 1991 m. Legia pusfinalį pasiekė ir Taurių laimėtojų taurėje.

Legia pasižymi aktyviu sirgalių judėjimu ir yra vienas populiariausių (tačiau kartu ir bene labiausiai nekenčiamu) Lenkijos klubų. Namų rungtynes komanda žaidžia Lenkijos armijos stadione, atidarytame 1930 m. ir iš pagrindų perstatytame 2010 m.

[Samir]

69. Grasshopper



Šalis: Šveicarija
Miestas: Ciūrichas
Įkūrimo metai: 1886 m.
Šalies čempionai: 27 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 19 kartų
Čempionų lyga: 1/4 finalo (1956/57; 1978/79)
UEFA taurė: 1/2 finalo (1977/78)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/4 finalo (1989/90)

Klubą 1886 m. įkūrė anglų studentai. 1898 m. Grasshopper laimėjo pirmą kartą surengtas Šveicarijos pirmenybes, o per ateinančius tris sezonus savo sąskaitą papildė dar dviem čempionų titulais. 1909 m. klubas buvo priverstas pasitraukti iš nacionalinių pirmenybių, nes neturėjo tinkamos aikštės, tačiau 1916 m. grįžo į turnyrą. Nepaisant šios pertraukos Ciūricho ekipa ilgam išliko tarp pirmaujančių šalies futbole ir iki 1956 m. jie jau buvo laimėję 15 čempionatų ir 14 taurių. 1956/57 m. sezone komanda debiutavo Europos čempionų taurėje ir šiame turnyre pasiekė ketvirtfinalį.

Po nesėkmingo septintojo dešimtmečio, šešioliktą čempionų titulą Grasshopper iškovojo 1971 m., papildomame mače nugalėję Basel futbolininkus. 1978 m. komanda pasiekė UEFA taurės pusfinalį, o po metų žaidė Europos čempionų taurės ketvirtfinalyje, kuriame nusileido būsimiems nugalėtojams Nottingham Forest. Devintajame dešimtmetyje komanda išlaikė savo pozicijas ir be sėkmių nacionaliniame fronte, pasiekė ir UEFA taurės bei Taurių laimėtojų taurės ketvirtfinalius. 1995 m. Grasshopper tapo pirmąja Šveicarijos komanda, pasiekusia Čempionų lygos grupės etapą. Naujajame tūkstantmetyje Šveicarijos futbole dominuoti ėmė Basel: Grasshopper paskutinį savo čempionų titulą iškovojo 2003 m. Nepaisant to, Ciūricho komanda tebelieka šalies rekordininke tiek pagal iškovotus čempionų titulus, tiek pagal taures.

Namų rungtynes komanda žaidžia 26 000 žiūrovų talpinančiame Letzigrund stadione. Šią areną komanda dalinasi su savo principiniu varžovu FC Zurich.

[Samir]

68. Stuttgart



Šalis: Vokietija
Miestas: Štutgartas
Įkūrimo metai: 1893 m.
Šalies čempionai: 5 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 3 kartus
Čempionų lyga: 1/8 finalo (2003/04; 2009/10)
UEFA taurė: Finalas (1988/89)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Finalas (1997/98)

Dabartinis VfB Stuttgart klubas susikūrė 1912 m. susijungus dviems anksčiau egzistavusiems klubams, tačiau klubo įkūrimo data laikomi 1893 m., kai susikūrė vienas iš klubo pirmtakų Stuttgarter FV. Iki Antrojo pasaulinio karo sėkmingiausi metai klubui buvo 1935 m., kai Švabijos ekipa tik čempionato finale pralaimėjo Schalke futbolininkams.

Šeštajame dešimtmetyje Stuttgart po du kartus laimėjo nacionalinį čempionatą ir taurę, o dar po vieną čempiono titulą iškovojo devintame, dešimtame ir pirmame dešimtmečiuose. 1989 m. Stuttgart pasiekė UEFA taurės finalą, kuriame nusileido Diego Maradonos vedamam Napoli. Dar kartą per žingsnį nuo tarptautinio trofėjaus Stuttgart buvo 1998 m., tačiau tą kartą Taurių laimėtojų taurės finale stipresni pasirodė Chelsea futbolininkai.

Namų rungtynes komanda nuo 1933 m. žaidžia Neckar stadione, pagal rėmėją pavadintame Mercedes Benz vardu ir talpinančiame 60 000 žiūrovų. Pagrindiniais klubo priešininkais laikomi vietinis Stuttgarter Kickers klubas (šis pastaraisiais metais žaidžia žemesnėse lygose ir retai susitinka su VfB) bei Karlsruhe.

[Samir]

67. Girondins de Bordeaux



Šalis: Prancūzija
Miestas: Bordo
Įkūrimo metai: 1881 m.
Šalies čempionai: 6 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 4 kartus
Čempionų lyga: 1/2 finalo (1984/85)
UEFA taurė: Finalas (1995/96)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/2 finalo (1986/87)

Girondins sporto klubas buvo įkurtas 1881 m., tačiau futbolo sekcija jame atsirado tik 1910 m. 1936 m. klubas tapo profesionaliu, o 1941 m. laimėjo pirmą savo istorijoje nacionalinio lygmens trofėjų – Prancūzijos taurę. Po Antrojo pasaulinio karo klubas kilo dar aukščiau – 1949 m. pirmą kartą patekęs į aukščiausią divizioną, Bordeaux jį pirmu bandymu ir laimėjo. Visgi ši sėkmė ilgai netruko ir kelis dešimtmečius klubas buvo ne daugiau nei Prancūzijos pirmenybių vidutiniokas.

Aukso amžių Girondins išgyveno devintojo dešimtmečio viduryje, kai Claude‘o Bezo milijonais varoma komanda per keturis sezonus tris kartus laimėjo šalies čempionatą ir du kartus taurę. Šiuo laikotarpiu komanda pasiekė ir du UEFA turnyrų pusfinalius – 1985 m. Bordeaux iki priešpaskutinio etapo nužingsniavo Europos čempionų taurėje, o 1987 m. – Taurių laimėtojų taurėje.

Dėl administracinių problemų Bordeuax 1991 m. iškrito iš Ligue 1, tačiau po vienerių metų grįžo į aukščiausią lygą. 1996 m. jauno Zinedine‘o Zidane‘o vedama komanda nužygiavo iki UEFA taurės finalo, o 1999 m. laimėjo Prancūzijos čempionatą. Paskutinį čempionatą Girondins į savo sąskaitą įsirašė 2009 m., kartu nutraukdami rekordinę Lyono septynių čempionatų iš eilės seriją.

Nuo 1938 iki 2015 m. namų rungtynes komanda žaidė Jacques Chaban-Delmas stadione, o 2015 m. persikėlė į Nouveau Stadio de Bordeaux stadioną, talpinantį 42 000 žiūrovų. Svarbiausiais regioniniais klubo varžovais laikomi Nantes bei Toulouse klubai.

[Samir]

66. Werder Bremen



Šalis: Vokietija
Miestas: Brėmenas
Įkūrimo metai: 1899 m.
Šalies čempionai: 4 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 6 kartus
Čempionų lyga: 1/4 finalo (1988/89)
UEFA taurė: Finalas (2008/09)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Čempionai (1991/92)

Werder klubą 1899 m. įkūrė Brėmeno studentai. 1922 m. Werder tapo pirmuoju profesionalų trenerį pasamdžiusiu Vokietijos klubu, tačiau iki Antrojo pasaulinio karo nacionalinio lygmens pirmenybėse didelių pergalių neiškovojo. Pirmuoju klubo trofėjumi tapo 1961 m. laimėta Vokietijos taurė, 1963 m. komanda buvo viena iš Bundesligos pirmojo sezono dalyvių, o antrajame šios lygos sezone iškovojo pirmą Vokietijos čempionų titulą. Sėkmė pasirodė trumpalaikė, bandymas sugrįžti į elitą samdant brangius žaidėjus nenusisekė ir devintojo dešimtmečio pradžioje komanda buvo net trumpam palikusi aukščiausiąjį divizioną.

Sėkmingiausias periodas klubo istorijoje prasidėjo komandos treneriu tapus Otto Rehageliui. 1983, 1985 ir 1986 m. čempionate likę antri, 1988 m. Werder pagaliau laimėjo antrąjį čempionų titulą. 1991 m. komanda laimėjo Vokietijos taurę, o 1992 m. prie šios sėkmės pridėjo ir pergalę Taurių laimėtojų taurėje. Pastarojo turnyro finale Lisabonoje vokiečiai 2 – 0 įveikė Monaco futbolininkus. Iki Rehagelio pasitraukimo 1995 m. komanda į savo sąskaitą dar įsirašė po vieną pergalę čempionate ir taurėje. Pastaruosius du dešimtmečius Werder šalies futbole dažniausiai užima stipraus vidutinioko poziciją, tačiau klubo sirgaliams malonia išimtimi tapo 2003/04 m. sezonas, kai komanda laimėjo čempionato ir taurės dublį.

Namų rungtynes komanda žaidžia 42 000 žiūrovų talpinančioje Weserstadion arenoje. Svarbiausiu Werder priešininku yra kitas pajėgus šiaurės Vokietijos klubas Hamburger.

[Samir]

65. Nantes



Šalis: Prancūzija
Miestas: Nantas
Įkūrimo metai: 1943 m.
Šalies čempionai: 8 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 6 kartus
Čempionų lyga: 1/2 finalo (1995/96)
UEFA taurė: 1/4 finalo (1985/86; 1994/95)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/2 finalo (1979/80)

Nantes klubas buvo sukurtas 1943 m., susijungus penkiems mažesniems vietos klubams. Į aukščiausią divizioną komanda pirmą kartą pateko 1963 m. ir daug laiko jame negaišo ir 1965 bei 1966 m. šventė du čempionų titulus iš eilės. Sėkmingą pasirodymą nacionaliniame lygmenyje klubas tęsė ir toliau: per dešimtmetį nuo 1973 iki 1983 m. Nantes iškovojo keturis Prancūzijos čempionų titulus bei šalies taurę. 1980 m. komanda taip pat pasiekė Taurių laimėtojų taurės pusfinalį.

Šį sėkmingą periodą sekė nuopolis, kurio žemiausiu tašku tapo 1992 m., kai komanda tik per plauką nebuvo pašalinta iš aukščiausiojo diviziono. Atsigavusios kanarėlės 1995 ir 2001 m. laimėjo šalies čempionatus, o 1996 m. pasiekė pusfinalį UEFA Čempionų lygoje. Dėl finansinių problemų klubo pasirodymai naujajame tūkstantmetyje suprastėjo ir Nantes porą kartų buvo net iškritęs į Ligue 2, tačiau ilgai žemesniame divizione neužsisėdėjo.

Namų rungtynes komanda žaidžia Stade de la Beaujoire stadione, talpinančiame 38 000 žiūrovų. Svarbiausiais komandos varžovais laikoma kita Bretanės komanda Stade Rennais, taip pat derbiu laikomas ir mačas su Bordeaux.

[Samir]

64. CSKA Sofia



Šalis: Bulgarija
Miestas: Sofija
Įkūrimo metai: 1948 m.
Šalies čempionai: 31 kartą
Šalies taurės laimėtojai: 20 kartų
Čempionų lyga: 1/2 finalo (1966/67; 1981/82)
UEFA taurė: 1/16 finalo (3 kartus)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/2 finalo (1988/89)

1948 m. įkurtas Bulgarijos karinių pajėgų klubas iš pradžių buvo žinomas „Septemvri pri CDV“ pavadinimu, vėliau vadinosi CDNV, Otbor ir CDNA vardais. Kariuomenės palaikomas klubas, natūralu, nuo pat įsikūrimo tapo vienu iš šalies futbolo flagmanų, o nuo 1954 iki 1962 m. laimėjo net devynis čempionatus iš eilės – šis rekordas Bulgarijoje nėra pagerintas iki šiol.

1966/67 m. sezone CSKA pirmą kartą ryškiau sužibijo tarptautinėje arenoje – komanda pasiekė Europos čempionų taurės pusfinalį. Kartkartėmis blykstelti pavykdavo ir vėliau – 1973/74 m. sezone CSKA iš Čempionų taurės išmetė prieš tai tris titulus iš eilės laimėjųsį Amsterdamo Ajax, o 1982 m. dar kartą pasiekė Čempionų taurės pusfinalį. Šiame sužaidus 20 minučių CSKA pirmavo prieš Bayerną 3 – 0, tačiau gera pradžia tebuvo pusė darbo – į istorijos knygas įrašytas bendras dvejų rungtynių rezultatas paskelbė bavarų pergalę 7 – 4.

1985 m. po grubiu žaidimu ir abejotinais teisėjo sprendimais pasižymėjusio Bulgarijos taurės finalo tarp CSKA ir Levski, abi šios komandos komunistų partijos sprendimu buvo išformuotos ir atkurtos naujais pavadinimais. CSKA taip tapo Sredets, tačiau po metų komunistai atsipeikėjo ir savo ankstesnį sprendimą išformuoti abu šalies futbolo grandus atšaukė. 1989 m. CSKA dar kartą pasižymėjo Europoje – Hristo Stoičkovo vedama komanda Taurių laimėtojų taurės turnyre pasiekė pusfinalį.

Žlugus komunistiniam režimui Bulgarijos kariuomenė nutraukė savo paramą CSKA klubui. Savarankiškas gyvenimas klubui pasirodė nelengvas: dešimtąjame dešimtmetyje ekipa čempione tapo du kartus, pirmąjame – tris, tačiau įlindo į rimtas finansines problemas. Ant bankroto ribos klubas balansavo jau 2008 m., o 2015 m. dėl neišmokėtų skolų negavo aukščiausios lygos licencijos ir buvo išmestas į regioninę mėgėjų lygą. Klubo valdžią netrukus perėmė verslininkas Griša Gančevas, jau 2016 m. komanda laimėjo Bulgarijos taurę, ir, įsigiję Lovečo Litex licenciją, grįžo į aukščiausiąjį divizioną.

[Samir]

63. Dinamo Moskva



Šalis: Rusija
Miestas: Maskva
Įkūrimo metai: 1923 m.
Šalies čempionai: 11 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 7 kartus
Čempionų lyga: Atrankos etapas (2009/10)
UEFA taurė: 1/8 finalo (1991/92; 1992/93)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Finalas (1971/72)

Dinamo sporto draugija buvo įkurta 1923 m. Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos iniciatyva. Didelę jėgos struktūrų paramą turėjęs klubas ketvirtajame dešimtmetyje tapo vienu stipriausių Maskvoje, o 1936 m. laimėjo pirmą kartą surengtą TSRS čempionatą. Iki Antrojo pasaulinio karo Dinamo laimėjo dar du čempionatus ir sovietinio futbolo viršūnėje užėmė vietą greta Maskvos Spartako.

Po karo Dinamo išsaugojo savo vietą tarp sovietinio futbolo lyderių, tačiau didžiausias aukštumas pasiekti padėjo du tarpusavyje nesusiję įvykiai: laikinas labai pajėgios Maskvos CSKA komandos išformavimas (prie kurio, įtariama, nagus prikišo Dinamo „krikštatėvis“ Laurentijus Berija) ir vartininko Levo Jašino pasirodymas komandoje. Šis maskvietis plačiai laikomas geriausiu visų laikų Pasaulio vartininku, o su juo tarp virpstų Dinamo nuo 1954 iki 1963 m. iš dešimties čempionatų laimėjo penkis.

1972 m. Dinamo pirmasis iš tarybinių klubų pasiekė UEFA turnyro finalą. Visgi lemiamame Taurių laimėtojų taurės mače Barselonoje pranašesni pasirodė Rangers futbolininkai. 1976 m. maskviečiai iškovojo vienuoliktą ir, kaip paaiškėjo, paskutinį Sovietų Sąjungos čempiono titulą. Pirmaujančiose tarybinio futbolo pozicijose įsitaisė Dinamo iš Kijevo, o Maskvos komandai ir patekimas į stipriausiųjų trejetą buvo reta sėkmė.

Sovietų Sąjungos žlugimas Dinamo padėties nė kiek nepagerino: 1994 m. komanda tapo šalies vicečempione, tačiau apskritai porai dešimtmečių įgijo tvirtą vidutiniokės statusą, o galiausiai 2016 m. net iškrito į žemesnį divizioną (po metų komanda, tiesa, grįžo atgal į elitą). Iki tol Dinamo buvo vienintelis Rusijos klubas, žaidęs visuose tiek TSRS, tiek Rusijos čempionato aukščiausių divizionų sezonuose.

Nuo 1928 iki 2008 m. Dinamo namų rungtynes žaidė savo stadione miesto šiaurės vakaruose. Uždarius jį rekonstrukcijai, klubas laikinai persikėlė už sostinės ribų, į Chimkų priemiestį, o nuo 2019 m. grįš į rekonstruotą senąjį stadioną. Pagal populiarumą Dinamo laikomas penktu klubu Rusijoje, o pagrindiniais sirgalių priešininkais yra Maskvos Spartak ir Torpedo. Kiek menkesnės priešpriešos vyrauja tarp Dinamo ir Lokomotiv bei Zenit sirgalių, o su CSKA fanais santykiai, priešingai, ganėtinai draugiški.

[Samir]

62. Malmo



Šalis: Švedija
Miestas: Malmė
Įkūrimo metai: 1910 m.
Šalies čempionai: 20 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 14 kartų
Čempionų lyga: Finalas (1978/79)
UEFA taurė: 1/16 finalo (1988/89)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/4 finalo (1974/75; 1986/87)

1910 m. įkurtas klubas pirmaisiais savo gyvavimo dešimtmečiais žaidė regioninėse lygose Skonėje bei mačus su kaimyninės Danijos klubais. Aukščiausioje Švedijos lygoje, Allsvenskan, Malmo debiutavo 1931 m., o pirmąjį čempionų titulą iškovojo 1944 m. Malmės ekipa netruko įsitvirtinti tarp pajėgiausių Švedijos komandų, o aštuntąjame dešimtmetyje apie save pranešė ir tarptautinėje arenoje. Įspūdingiausiu klubo pasirodymu neabejotinai tapo žygis iki Europos čempionų taurės finalo 1978/79 m. sezone. Skonės komanda iš turnyro eliminavo Monaco, Kijevo Dinamo, Krokuvos Wisla ir Vienos Austria klubus ir finale Miunchene vienintelio įvarčio dėka nusileido Notttingham Forest futbolininkams.

Panašių pasiekimų Europos fronte vėliau pakartoti nepavyko, tačiau Švedijoje Malmo su retomis išimtimis ir toliau buvo viena iš pirmaujančių komandų. MFF yra iškovoję daugiausiai Švedijos čempionų titulų, daugiausiai taurių ir pirmauja visų laikų Allsvenskan lentelėje.

Namų rungtynes Malmo nuo 2009 m. žaidžia 24 000 vietų talpinančiame stadione, kuris ir vadinasi tiesiog Stadion. Jis klubui pakeitė senąjį, dar 1958 m. Pasaulio čempionatui statytą stadioną. Pagrindiniais klubo varžovais yra kita Skonės komanda Helsingborgs, dėl sėkmingiausio Švedijos klubo karūnos su Malmės atstovais besirungiantis Goteborg ir, istoriškai, kita miesto komanda IFK.