Keli pamąstymai apie pasibaigusį sezoną.
Lietuvoje, ką ir besakyti, gerai. Čempionatas laimėtas su +9 taškais, taurė laimėta su rekordiniu finalui rezultatyvumu per kaži kiek metų, komanda čempionate daugiausiai įmušus, mažiausiai praleidus, viskas kaip turi būti. Kita vertus, ne viskas taip jau sklandu buvo - galima atsiminti tiek labai nykų čempionato startą, tiek duobę rudens pradžioje, kai atrodė, kad čempionų titulas gali atitekti suvalkiečiams.
Europoje ne visiška katastrofa, bet neišnaudotos galimybės pojūtis liko. Linfieldą įveikti reikėjo ir jis buvo įveiktas, Ferencvaros ir Bodo - stipresnės komandos, ir pralaimėjimus joms galima buvo nuspėti. Susivedė viskas į šimtą neišnaudotų progų tose nelemtose rungtynėse su Mura.
Kadangi sezonas iš esmės geras, tai pliusą galima uždėti ir treneriui. Skirtingai nei daug kas prognozavo, Čeburinas nebandė iš Žalgirio lipdyt Sūduvos v2.0 ir komanda liko žaidžianti ant žemės, o ne bombarduojanti varžovus ilgais perdavimais. Kažkuriuo metu paėmęs kažko stipresnio jis sugalvojo blogiausią taktinį sezono sprendimą statyt Tadičių į kraštą, bet ilgai netrukus išsiblaivė.
Vartininkai laiką tarpusavyje pasidalino. Didesnę sezono dalį pagrindiniu buvo Gertmonas. Paskui tą vietą prarado ne tiek dėl to, kad pats kažką blogo būtų padaręs, kiek dėl to, kad savo šansą gavęs Duka rungtyniavo labai sėkmingai.
Mikoliūnui antrą sezono pusę sugadino traumos. Jam jau 37, bet būčiau linkęs manyt, kad dar sezoną žais. Pats sako, kad nori (matyt ir rinktinės šimtukas akyse šviečia), Žalgirio lygį dar irgi tempia. Paveličius antroje sezono pusėje pasirodė visai gera pamaina RB pozicijoje.
Geriausiu, patikimiausiu ir stabiliausiu komandos gynėju šiemet buvo Ljubisavjevičius. Šalia jo starte CB pozicijoje gavo Diaw, bet jis labai error prone futbolininkas ir po įvartinę situaciją atsiveždavo kone kiekvienose rungtynėse. Ar tą kompensuoja jo keliamas pavojus varžovams po standartų? Velnias žino, A lygoj tik du įvarčiai per sezoną, kita vertus mušė taurės finale ir porą bankių Europoj. Savo vietą starte prarado Tatomirovičius.
Bopesu buvo blogiausias Žalgirio starto žaidėjas, bet kadangi pamainos į LB nelabai buvo, atžaidė visas rungtynes. Vienintelis jo pliusas greitis, bet šalia to neturi nei technikos, nei žaidimo skaitymo. Jo grybavimus sudėjus su Diaw klaidom gavosi kokteilis žiliems plaukams gaminti.
Uzėla iš fringe žaidėjo pagaliau tapo tvirtu startiniu DM ir buvo vienas geriausių komandos žaidėjų ir dar sumušė 5 įvarčius (neskaitant to, kurį teisėjai nusuko rungtynėse su Sūduva). Gamakovas įsiminė raketa pavasarį prieš tą pačią Sūduvą, bet daugiau kortelėmis. Ne itin sėkmingas sezonas jam.
Stabiliausiu ir patikimiausiu žaidėju saugų linijoje buvo Verbickas, nors kažkokiais fejerverkais ir nespindėjo. Onazi mesitriškumas jautėsi, nors nepasakytum, kad lenkė likusius žaidėjus šviesmečiais (kaip priklausytų su tokiu CV). Kita vertus jautėsi ir prastoka fizinė forma, dėl kurios beveik niekad nežaisdavo 90 minučių. Kuklys tebeturi savo minkštą perdavimą, bet dėl savo flegmatiško žaidimo irgi rizikingas žaidėjas ir atriezų paspaustas prisidaro daugiau, nei reikėtų.
Kyermeh spindėjo sezono pradžioje, paskui keturis mėnesius buvo be įvarčių, į sezono galą vėl kiek atsigavo. Didesnę rolę kaip to paties Kyermeh dubleris gavo Jarusevičius. Piliukaičio 11 žaistų rungtynių atrodo neblogai, bet tiesa ta, kad jis tik kildavo nuo suolo pabaigose ir sumoj sužaidė 59 minutes.
Kišas buvo gerokai mažiau rezultatyvus nei 2019 m. (8 įvarčiai), kita vertus ir žaidė labiau AM, nei puolėjo pozicijoje. Tuos pačius 8 sumušė ir Sylvestras (tame tarpe įsimintiniausią sezono įvartį - 95 minutės winnerį Sūduvai), o rezultatyviausiu iš puolėjų trejero tapo visgi daug kritikuotas ir tos kritikos dažnai tikrai nusipelnęs Tadičius.
Ir vis dėlto šis sezonas Žalgiriui buvo apie vieną žmogų. 17 įvarčių, 14 rezultatyvių perdavimų, pagal abu rodiklius pirmas lygoj, geriausias sezono žaidėjas be jokios konkurencijos, ir dar Kėdainiuose po keitimo nuėjo su Pietų IV paskanduot.

Vienintelis Hugo sezono minusas tas, kad jis buvo per geras, kas su lietuviškom realijom reiškia, kad kitam sezone jis žais kažkur kitur.