Ferenc Puskas
Gimė: 1927 m. balandžio 2 d.
Mirė: 2006 m. lapkričio 17 d.
Tautybė: vengras
Pozicija: puolėjas
Pagrindiniai klubai: Honved, Real Madrid
Puskas karjerą pradėjo Honved klube. Jo žvaigždė sužibo jau 1945/46 m. sezone, kai puolėjas per 33 mačus pasižymėjo 35 kartus, o rezultatyviausiai futbolininkas žaidė 1947/48 m. sezone, kai per 35 mačus varžovų vartus nuginklavo 50 kartų ir buvo rezultatyviausias ne tik Vengrijos čempionate, bet ir visoje Europoje. Iki 1955 m. atstovaudamas Honvedui Puskas 5 kartus tapo šalies čempionu, 4 kartus – rezultatyviausiu čempionato žaidėju, iš viso lygos varžybose per 341 mačą pasižymėjo 352 įvarčiais. 1956 m. rudenį, Vengrijoje kilus revoliucijai, Puskas, kaip ir keletas kitų Honved žvaigždžių negrįžo į Budapeštą po pralaimėtų Europos taurės rungtynių su Bilbao Athletic klubu.
Po to kai Puskas paliko Vengriją, UEFA jį diskvalifikavo dvejiems metams. Pasibaigus šiam terminui, 1958 m. susirasti klubą puolėjui buvo sunku, nes treneriai abejojo fizine žaidėjo būkle. Visgi Madrido Real vadovybė ryžosi suteikti šansą vengrų futbolo žvaigždei. Ryžosi ir nepasigailėjo. Trisdešimtmetį perkopęs puolėjas vieną po kito siuntė kamuolius į varžovų vartus visuose, o Realo taurių lentyną vienas po kito pildė vis nauji trofėjai. 1959 m. Real ketvirtą kartą iškovojo Europos taurę (Puskas pelnė du įvarčius trejų rungtynių pareikalavusioje pusfinalio serijoje su Madrido Atletico), 1960 m. karališkasis klubas tą padarė penktą kartą, o vengrų puolėjas lemiamose rungtynėse padarė viską kas nuo jo priklausė – pelnė įvartį pirmose pusfinalio rungtynėse su Barcelona, du – atsakomosiose ir galiausiai sumušė keturis Frankfurto Eintrachtui finale. Ispanijos pirmenybėse Puskas 4 kartus tapo rezultatyviausiu jų žaidėju, o karališkasis klubas nuo 1961 m. iki 1965 m. buvo nepranokstamas ir laimėjo penkis čempionų titulus iš eilės. 1962 m. Real laimėjo Ispanijos taurę, o Puskas pelnė abu įvarčius finale; tais pačiais metais Europos taurės finale vengrų superžvaigždė pasižymėjo trim įvarčiais, tačiau to nepakako Realo pergalei – Eusebio vedama Lisabonos Benfica laimėjo 5 – 3. Visgi Puskui buvo lemta dar sykį pačiupinėti „ausis“ – 1966 m., paskutiniąjame Pusko sezone, naujoji Realo karta vėl buvo stipriausia Europoje. Iš viso atstovaudamas Realui Puskas per 182 lygos mačus pelnė 157 įvarčius, dar keliasdešimt kartų varžovų vartininkus nuginklavo Ispanijos taurės bei Europos taurės varžybose.
Nacionalinėje Vengrijos rinktinėje Puskas debiutavo 1945 m. ir iki 1956 m. sužaidė 85 rungtynes bei pelnė 84 įvarčius, tris kartus pasižymėjo trim, sykį – keturiais įvarčiais per rungtynes. Su nacionaline komanda tapo olimpiniu čempionu 1952 m. bei Vidurio Europos čempionu 1953 m., laimėjo Balkanų taurę 1957 m. 1954 m. Pasaulio čempionate Puskas pelnė tris įvarčius grupės turnyre, tačiau rungtynėse su vokiečiais patyrė traumą ir nežaidė iki pat finalo. Finalinėse rungtynėse, nebūdamas visiškai sveikas, Puskas visgi sugebėjo įmušti pirmąjį rungtynių įvartį, tačiau vokiečiai laimėjo rungtynes 3 – 2. Įdomu tai, kad jau rungtynių pabaigoje Puskas dar kartą pasiuntė kamuolį į vartus, tačiau įvartis nebuvo įskaitytas dėl nuošalės. 1962 m. Puskas gavo Ispanijos pilietybę ir atstovavo šiai šaliai 1962 m. Pasaulio čempionate. Iš viso Ispanijos rinktinės sudėtyje vengras sužaidė 4 rungtynes, tačiau įvarčių nepelnė.
Baigęs žaidėjo karjerą Puskas tapo treneriu, vadovavo įvairiems klubams penkiuose skirtinguose kontinentuose, taip pat Vengrijos rinktinei. Sėkmingiausiai kaip treneriui jam susiklostė darbas Atėnų Panathinaikos ekipoje, su kuria legendinis vengras iškovojo du šalies čempionų titulus bei pasiekė Europos čempionų taurės finalą.
