Stebuklo su ispanais nesitikėjau, bet kad taip dominuotų irgi. Man gal įdomiausia yra Spalletti arogancija. Jokio taktinio lankstumo rungtynių metu, kai jau po 15 minučių matėsi, kad planą A ispanai nuleido į kanalizaciją.
Šūdo vertas buvo ir sprendimas nekviesti Locatelli, bet paimti Cristante.
Trečias punktas neadekvatus, arčiau objektyvios tiesos būtų - Fagioli buvo pakviestas, nors visą sezoną nežaidė futbolo. Čia kalbam ne apie kažkokį top klasės žaidėją, o apie kokybišką talentą, kuris gal bus, o gal ir ne aukštumoje. Objektyviai vertinant, Fagioli neturėjo būti aukščiau už Locatelli ar Verratti.
Pirmas punktas matėsi plika akimi aikštėje, o dėl rūbinės sunku pasakyti, nors nepanašu, kad būtų stiprių ir charizmatiškų asmenybių.
Tiesiai į jausmus. 2006 laimėtojų chebra susirinko į Lippi gimtadienį. Vis dar geriausia ir įsimintiniausia futbolo akimirka, jei sulauksiu Lippi amžiaus tai vis dar atsiminsiu tuos Grosso ir Del Piero golus.